Content

Don't Panic

Dienos po truputį stingsta, šąla ir sustabarėja, vos juda vėjo perpučiamos. Tokios aplinkos akivaizdoj norisi kažko prikeliančio iš sąstingio ir įkvepiančio gyvybės. Mano atveju tai - knyga. Jack Kerouac "Dharmos valkatos". Stipriai ir aktyviai spinduliuoja savo tiesą, savo žinią. Ir sužavi ja. Pasakoja apie vienybę su gamta, kiekvienu padarėliu ir augalu, vienybę su pasauliu, visa yra viena, tuštuma, visa yra tuštuma. Pasakoja apie gaivią, vėsią, žmonių nenukamuotą gamtą, žvaigždėtas naktis, monotoniškus žingsnius kopiant, nuostabias patirtis, suvokus tai, apie ką anksčiau nė nenutuokei. Kaip: "Juk galiu padaryti ką panorėjęs, tik dar nemėginau" ar "Neįmanoma nukristi nuo kalno". Ar tiesiog: "Staiga man paaiškėjo, kad per savo gyvenimą turiu daug ko išmokti." Realiai juk suprantam tiek nedaug, tiek nedaug. Ir meditacija, buvimas vien su savim ir tyla, padeda atrasti daugybę paslėptų dalykų, kurių šiaip galbūt nė nepastebėtumėm. Pasakoja:
"Visas pasaulis pilnas klajoklių su kuprinėmis, Dharmos valkatų, kurie atsisako paklusti bendram reikalavimui vartoti produktus ir dirbti dėl privilegijos įsigyti visą tą mėšlą: šaldytuvus, televizorius, automobilius, bent jau naujus madingus automobilius, plaukų laką, dezodorantus ir kitą šlamštą, kuris po savaitės šiaip ar taip atsidurs šiukšlių dėžėje, aplinkui vien darbo sistemos kaliniai - gamink, vartok, dirbk, gamink, vartok, aš regiu didžiulę kuprinių revoliuciją, tūkstančiai, milijonai jaunų amerikiečių bastosi po pasaulį su kuprinėmis, kopia į kalnus melstis, linksmina vaikus, guodžia senius, džiugina jaunas drauges, o senas - juolab, visi jie - Dzeno Pamišėliai, klajoja ir kuria eiles, tiesiog iš galvos, šiaip, be jokios priežasties, jie geraširdžiai, jie savo keistais netikėtais poelgiais rodo kiekvienam, visoms gyvoms būtybėms, amžiną laisvę."
Jie išmąsto tiek įdomių, nuostabių, paprastų dalykų. Sako: "Kai užkopsi į viršūnę, nesiliauk kopęs". Ar: "Aš jaučiausi laisvas, todėl ir buvau laisvas."Arba pareiškia: "Tu nė neįsivaizduoji, kokia privilegija yra dovanoti dovanas". Ar galiausiai: "Neverta galvoti, žiūrėti į priekį ar jaudintis, tiesiog eik <...> ir džiaukis gyvenimu."
Turi tiesas, kuriomis tiki, ir pasakoja jas kitiems, skleidžia jas:
"Tavo protas atskiria apelsiną matydamas jį, girdėdamas, liesdamas, užuosdamas, ragaudamas ir galvodamas apie jį, bet be šio proto, pagalvok, apelsino nematytum, negirdėtum, neužuostum, nejaustum jo skonio ir netgi mintyse nepastebėtum, jis iš tiesų, tas apelsinas, pats jo egzistavimas priklauso nuo tavo proto! Argi nesupranti? Pats jis - joks daiktas, iš tikrųjų tai psichinis reiškinys, jį regi tik tavo protas."
"Pasaulis - ne kas kita kaip protas, bet kas tas protas? Protas - ne kas kita kaip pasaulis, velniai griebtų. Paskui Arklių Protėvis pasakė: "Šis protas - Buda". Ir pridūrė: "Joks protas nėra Buda."
"Atskiriame budizmą nuo krikščionybės,  Rytus nuo Vakarų, koks gi, po velniais, skirtumas? Mes visi dabar danguje, ar ne?"
Dalinasi savo patirtimis:
"Pasaulyje tiesiog nėra tokio nakties miego, kuris prilygtų miegui dykumoje žiemos naktį - su sąlyga, kad tau gera ir šilta žąsies pūkų miegmaišy. Tyla tokia intensyvi, kad gali išgirsti, kaip ausyse gaudžia tavo kraujas, ir vis dėlto dar garsesnis tas mistiškas gausmas, kurį aš visada tapatinu su išminties deimanto gaudesiu, paslaptingu pačios tylos gaudesiu, didžiuoju "Šššš", primenančiu tai, ką, atrodo, seniai pamiršai per savo dienų įtampą po gimimo."
"Regėjau, kad visas mano gyvenimas - didžiulis žėrintis tuščias lapas ir aš galiu daryti su juo viską, ką panorėsiu."
"Tada vėl šokau į traukinį ir pučiau į akį visą likusią naktį, skriedamas palei neįtikėtiną pakrantę ir - o Buda, pro tavąją mėnesieną, o Kristau, pro tavo bangolaužį jūroje, pro jūrą, Serfą, Tangerį, Gaviotį traukinys lėkė aštuoniasdešimt mylių per valandą greičiu, o aš miegmaišy šiltas kaip skrebutis skridau, skubėdamas namo švęsti Kalėdų."

Suprantat? Skaidru, gyva, tikra, bet ir kažkiek magiška, paprasta, bet nelengva, užtat aišku ir ramu. Ramu, tyra ir teisinga. 

Kūrinys, kuris man šiandien atrodo taip pat kiek magiškas, o dar ir pavadinimas jo labai jau tinka prie "Dharmos valkatų". Taigi, Coldplay - "Don't Panic".

"Galiausiai viskas bus gerai."


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Atradimams

Užsisakyk Šviesu.lt naujienlaiškį

Vardas

El. paštas *

Pranešimas *

Archyvas