Nuotrauka iš asmeninio albumo. Italija, 2013

Šįmet Kalėdinis laikotarpis ypatingas aplankytais miestais. Pamatytom ir nugirstom šventinėm tradicijom. Ir pajautimu trijų skirtingų šalių, kurios visos, daugiau ar mažiau, leidžia pasijausti kaip namuose. Taigi - įspūdžiai iš Kalėdoms nusiteikusių Italijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos.

Gruodį pasitikau Romoje. Ryškia saule ir prinokusiais mandarinais medžių viršūnėse. Sutemus sukrusdavo Kalėdinės mugės - ypač didžioji, esanti Piazza Navona. Aikštė pripildyta mažų medinių namelių, siūlančių saldumynus ir Kalėdinius žaislus. Ore maišėsi skrudintų kaštainių ir cukraus vatos kvapas. O sušalus būdavo smagu užsukti į rankų darbo Kalėdinių papuošimų parduotuves, taip primenančias apie artėjančias šventes. Nors palmės ir šiluma su šventine nuotaika gerokai disonavo.

Šilumos netrūko ir Londone, mačiau ten, tikėsit tuo ar ne, net ir kelias palmes. Tačiau atmosfera jau kita. Mat kvepia gatvės, kurių pakraščiuose nugulusios eglės. Net plaukiant su minia Oxford gatvėje, atsitiktiniai žodžiai ar aprangos elementai vis priversdavo šypsotis. Kaip ir vizitas į sausakimšą Winter Wonderland parką, kur Kalėdinė nuotaika, panašu, bandyta išreikšti greitu maistu, gėrimais ir pliušiniais žaislais. Ir tai nėra blogai, tik bevaikštant neišvengiamai kyla klausimas, kas yra Kalėdos. Ir į klausimą atsako likusi kelionės dalis, popietės ir vakarai kartu su žmonėmis, su kuriais būti gera. 

Vilniuje jau ne taip šilta, nematyti ir palmių. Tiesa, nėra ir sniego. Bet Kalėdinė nuotaika parkeliauja. Nes artimi žmonės yra čia. Šeima ir velniškai seniai nematyti draugai. Ir kiekvienas kavos ar arbatos puodelis, ar kokia vyno taurė, priartina prie pojūčio namų, pojūčio šventės. Ir man per daug nesvarbios dekoracijos Gedimino prospekte ar didžiosios eglės. Visa tai dailu. Tačiau mano pasaulyje šventę kuria pokalbiai ir žvilgsniai. Bendrumas. Toks, kokio neatradau dienom klajodama po Romą, toks, kurį atradau Londone, toks, kurį kultivuoju kasdien čia.

Dar bebūdama Venecijoje buvau sutikusi moterį, gyvenančią Prancūzijos Provanse kartu su savo dailininku vyru. Atrodo, kad tai puiki vieta gyventi, pasakiau jai. O ji nusišypsojo ir atsakė, jog kur bebūtum, visur kartu vežiesi save. Po pusmečio kelionių tai visiškai suprantu. Pamatyti ir keliauti įdomu, bet tai nėra laimės garantija, jokiu būdu. Nuo savęs nepabėgsi. Tad palengva mokiausi kurti sau namus, kur benukeliaučiau, taigi, kurti namus savyje. Jaustis drąsiai ir jaukiai įvairiose aplinkose. Su įvairiais žmonėmis.

Toks pasitikėjimas nenyksta ir grįžus namo. Ir sunku slėpti džiaugsmą, matant seniai matytus, taip numylėtus. Ir sunku slėpti džiaugsmą prisiminus visus sutiktuosius, visus metus, ypatingiausius mano gyvenime iki šiol. Tad džiaugsmo ir neslepiu, džiaugiuosi garsiai ir drąsiai. Ir nebijau teigti - žmonės yra svarbiausias dėmuo, kiekvienoje vidinėje ar fizinėje kelionėje. Tai gali būti žmogus šalia. Bet tai gali būti ir tu, pats sau suteikiantis šventę, nes esi, nes gyveni, nes dar turi ką mylėti. 

Šviesių švenčių, draugai. Ir drąsių metų.

Sninga sninga sninga... Tokiu oru vienas malonumas yra pasinert į Kalėdinę nuotaiką žiūrint senus gerus filmus. Praeitais metais apžvelgiau keletą klasikinių vaidybinių Kalėdinių filmų, o šiemet pasakoju apie šventinę animaciją. Kalėdos - ypatinga šventė vaikystėje, tad Kalėdinė animacija yra savotiškas stebuklas, nardinantis į nostalgiją ir leidžiantis užgimti tai mistinei Kalėdų dvasiai. Žemiau rasite ne tik senosios, bet ir keletą šio amžiaus animacijos pavyzdžių, o taip pat ir daug nė dešimt minučių netrunkančių filmukų. Žiūrėkite patys, prisimindami vaikystę su mėgstamiausiais multikais prie prietemoje švytinčios eglutės, žiūrėkite su vaikais ir stebėkit, kaip švinta jų akys.

Senieji klasikiniai Kalėdiniai animaciniai filmai:

"A Charlie Brown Christmas" (1965) - Čarlis tai mažas berniukas, ieškantis tikrosios Kalėdų prasmės, paskendusios visuotinėje komercijoje. Puiki animacija su trupučiu ironijos, trupučiu naivumo ir būsena, pažįstama daugeliui. Verta.

"How the Grinch Stole Christmas!" (1966) - visiška Kalėdų klasika apie kalnuose gyvenantį piktą Grinčą ir mažuosius Whoville gyventojus. Grinčas nusprendžia pavogti visą Kalėdinę atributiką, bet, kiek žinom, Kalėdos - ne vien daiktai... Graži istorija, ryškios spalvos ir teisingas moralas.

"The Year Without a Santa Claus" (1974) - žaisminga animacija apie netikėtai susirgusį Kalėdų senelį ir jo šiaurės elnius, besistengiančius išgelbėti Kalėdas, paremtas vaikų tikėjimo galia.  ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"The Snowman" (1982) - pasakiškai nupieštas filmukas apie Kalėdų naktį atgijusį sniego senį. Tyras džiaugsmas, graži intstrumentinė muzika. Vieninteliai žodžiai šioje animacijoje - tai daina. O veikėjai išsiverčia ir be kalbos. ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"Mickey's Christmas Carol" (1983) - garsioji Kalėdų klasika patapusi Charles Dickens istorija apie Skrudžą ir Kalėdų praeities, dabarties bei ateities dvasias. Tik šįsyk visi veikėjai - disnėjaus personažai. Dėmesio verta šventinė pasaka.

"Father Christmas" (1991) - "The Snowman" kūrėjų darbas apie britą Kalėdų senelį ir jo veiklas ištisus metus. Įdomus žvilgsnis, smagi istorija ir tas nuostabus momentas, kai viename filme pamatai kitos istorijos ištrauką, tarsi kelios susijungtų (todėl patariu "The Snowman" žiūrėti pirmiausia). ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"The Nightmare Before Christmas" (1993) - Tim Burton dovanotas stebuklas, tobulas ne tik Kalėdoms, bet ir Halloween'ui. Kas tos Kalėdos ir kaip jas atgabenti į savo miestą, namus, širdį. Privalomas pamatyti filmas.

"Mickey's Once Upon a Christmas" (1999) - Disnėjaus personažų suvaidintos trys Kalėdinės istorijos. Kas būtų, jei Kalėdos būtų kasdien? Kas teikia daugiausia džiaugsmo per šias šventes? Kas yra geriausia dovana? Pastarojoje istorijoje išgirsite O'Henry kūrinį. Užmeskit akį, beieškodami šventinės nuotaikos. ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

Naujesnė populiarioji Kalėdinė animacija:

"A Christmas Carol" (2009) - puiki jau minėto kūrinio ekranizacija, paremta moderniomis technologijomis (tai ta animacijos technika, kurioje vaidina tikri aktoriai, kurių garsių pavardžių čia tikrai netrūksta). Režisuota  Robert Zemeckis, ši animacija suteikia tiek estetinį malonumą žiūrint, tiek pamatus jūsų Kalėdinei nuotaikai.

"Prep & Landing" (2009) - Disnėjaus studijos animacinis filmukas apie nykštukus, padedančius Kalėdų seneliui išnešioti dovanas. Stulbinanti jų įranga, jauki atmosfera ir graži žinutė. 20 Kalėdų dvasia prisirpusių minučių.

"Ice Age: A Mammoth Christmas" (2011) - istorija apie mažąją mamutę Peaches su draugais, kurie iškeliauja į Šiaurės ašigalį, pas Kalėdų senelį, kad būtų išbraukti iš neklaužadų sąrašo. Jei mėgstat kitus Ice age serijos filmus - patiks ir šis.

"Arthur Christmas" (2011) - gražus filmukas apie Kalėdų naktį, kai per klaidą viena mergaitė buvo palikta be dovanos. Ir pastangas šią klaidą ištaisyti. Juokingi elfai, originalūs Kalėdų seneliai, moderniosios susisiekimo ir rogių technologijos, pasakiškas laiškų Kalėdų Seneliui kambarys ir, svarbiausia, išgelbėtos Kalėdos.

Trumpametražiai Kalėdinės animacijos filmai:

"Mickey's Good Deed" (1932) - senovinis Mikis ir labai graži Kalėdinė istorinė apie pasidalinimą tuo, kas brangiausia, džiaugsmą dėl kito džiaugsmo. Pažiūrėkit. ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"Santa's Workshop" (1932) - ar jums smalsu, kas vyksta Kalėdų senelio dirbtuvėse prieš pat Kalėdas? Peržiūrėjus viskas paaiškės! ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"The Night Before Christmas" (1933) - išdainuota pasaka apie nakties prieš Kalėdas stebuklą. ("Santa's Workshop" tęsinys) ČIA galite peržiūrėti šią animaciją. 

"Christmas Comes But Once a Year" (1936) - istorija apie našlaičius ir geraširdį kūrybišką senelį, pasistengusį sukurti jiems Kalėdas. ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"Peace on Earth" (1939) - nė 9 minučių nesiekiantis filmukas, nominuotas Oskarui. Atkreipkit dėmesį į išleidimo datą - karas tik prasidėjęs. O filmuke voverė senelis pasakoja, kaip kare išnyko žmonės. Šiurpu, bet taikos šauksmas - neabejotinai išgirstas. Įvertinkim tai, ką turim. ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"Tom & Jerry: The Night Before Christmas" (1941) - jei ir jūs jaučiat sentimentus Tomo ir Džerio animaciniams filmukams, tuomet ši Kalėdinė serija - tiesiog privaloma. Jie nekelia nuobodulio net išaugūs, atvirkščiai, džiugina ir šildo širdį. Tikrai, rekomenduoju. ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"Rudolph The Red-Nosed Reindeer" (1948) - istorija apie elniuką Rudolfą, kurios scenarijus atpasakojimas garsiojoje dainelėje tuo pačiu pavadinimu, kuri ir skamba filmuko pradžioje. Dėl savo švytinčios raudonos nosies kiti iš jo tik juokėsi, bet kai vieną miglotą vakarą Kalėdų seneliui reikėjo išnešioti dovanas, sušvito Rudolfo žvaigždė. ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

"Pluto's Christmas Tree" (1952) - dailioje peliuko Mikio papuoštoje Kalėdų eglutėje gyvena pora burundukų, kurių ramybėje negali palikti Mikio šuo Plutas. Bet juk Kalėdos - tai proga susibičiuliauti! ČIA galite peržiūrėti šią animaciją.

O kol saulė dar nenusileidus, išeikit pasivaikščioti. Už lango - tobula Kalėdinė pasaka.

Jaukaus savaitgalio!

Mes po truputį slenkam per spalvotas dienas, atsišlieję vieni į kitus, paimdami ranką, nusiųsdami šviesų linkėjimų į kitą gatvės pusę ar į kitą pasaulio dalį. Grožis skleidžiasi prieš akis, tereikia truputį luktelėti, neskubėti, turėti kantrybės išbūti (Keistuoliai dainavo "išsipildo svajonės laiku, tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėt", kas, mano nuomone, yra nenuneigiama tiesa). Ir nors kantrybės rasti nelengva, bet pabandyti reikia. Juk būna, kad kai jau susitaikai su kasdienėm smulkiom negandom ir išmoksti džiaugtis, gyvendamas su jomis, nutinka kažkas, kas krėsteli tave ir nejučia supranti, kad anksčiau buvo visai gerai. Ir kai problema išspręsta, tas jausmas išlieka. Kad viskas visai gerai. O tai - tas ramus aktyvumas, nestatiškas jaukumas - ir yra didžiausias mano pastarųjų dienų gėris, papuoštas mažais kasdieniais stebuklais - norais, kurie iš tiesų išsipildo labai smarkiai ir nuoširdžiai panorėjus. Juk kalba, kad nebus sniego, o štai pasninga, kad ir kelios snaigės - kuo ne stebuklas? Kaskart reikia naudotis proga. Ištyrinėti kiekvieną ant skruosto ar blakstienos nutūpusią snaigę, jos tokios skirtingos, tokios ypatingos, tokios vertos būti pavadintos "mažu kasdieniu stebuklu". Arba skambučiai iš toli toli, neįtikėtini sutapimai, tylutėliai vakarai, kai taip reikia jų, dienos švelnios. Bent kai pasibaigia. O kur dar geros naujienos, dešimtys šypsenų ir žinojimas, koks grožis dar tik laukia. Stebuklas šalia, jis visad laukia, čia pat, nekantrauja, kol pajėgsit jį pajausti, juo patikėti, juo tikrai nuoširdžiai patikėti. Ir tada pamatyti. Tuomet iš tiesų atmerksit akis ir išvysit šviesą, puolančią jums į glėbį, paliečiančią jus, ir, atrodo, liekančią kartu ilgam. Tada apima švelni ramybė ir pasitikėjimas, savim ir pasauliu, giliai įkvepi vėsaus oro, pajauti girgždančią žemę po kojom, stiprų plaukus taršantį vėją. Galva apsvaigsta nuo pasaulio gyvybės, širdis ima kurti muziką ir net kai truputį suskausta, kai nori užsimerkti ar užsidengti ausis, gali nebijoti pažvelgti, nebijoti išgirsti, nes žinai, kad viskas juda ir kitą akimirką bus jau visai kitaip, būtent todėl ir turi šią sekundę, šią dieną išnaudoti kaip galėdamas geriau. Išnaudoti reiškia ne tik imti, bet ir duoti. Ką tik gali geriausio. Plaikstytis meile, darbais, rūpesčiu, net viena kita nervų ląstele, jei tik kažkam nuo to geriau. Kartais jauti, kad reikia. Ir tai nepriklauso nuo metų laiko, koks jis gražus (man) bebūtų. Meile spinduliuoju kasdien. Pasauliui ir žmonėms. Na, bent daliai.

Praeitą savaitgalį supratau, kaip seniai bežiūrėjau kokią gerą TED kalbą, tad įkeliu vieną, apie tai, apie ką rašiau truputėlį aukščiau (o ir anksčiau ne kartą). Kad reikia labai labai pasistengti ir nepamiršti mėgautis (ir tuomet neįtikėti dalykai virsta realybe). Living beyond limits. Kita kalba - beprotiškai šviesi ir graži, pažiūrėkit, bent mano akimis, tikrai verta. Nature. Beauty. Gratitude.  Ir dar paminėsiu dainą apie Kalėdų švieseles, man iki šios žiemos negirdėtą, atliekamą Coldplay. "Christmas lights".

Kartais nustoji būt mažu vaiku, vien mielai šypsotis ir kalbėti apie pievas, kartais pagalvoji, kad nori nueiti kažkur giliau, ne toliau, bet giliau, manai, kad esi pasimetęs, bet iš tiesų viskas eina sava vaga, tikslingai, žingsnis po žingsnio. Žingsnis po žingsnio. Paklausyk, gal sninga? Žingsnis po žingsnio. Pakylės mūsų sielas. Žingsnis po žingsnio. Jau greit.

Nors, žinot, kiekviena diena ypatinga. Supranti, kai prarandi, supranti, kai gauni, supranti, kai išeini, kai grįžti, kai nuliūsti, pralinksmėji, kai drebi ar šokinėji, supranti, kad viskas šalia ir sukasi ratu, sūkuriu, verpetu, įtraukia tave, sukiesi, bet gali iš jo iššokt, sustot ir pažvelgt. Ar matot ten, už kalno? Ten leidžiasi saulė, ten sėdit ramiai, nes jau radot tai, ko ieškot.

Tylutėliai į mūsų kiemus atkeliauja jaukiausios metų šventės. Smagios, gražios ir, svarbiausia, prasmingos. Šia proga siūlau jums pažiūrėti keletą išties gerų, laiko išbandymus atlaikiusių, bene nesenstančių ir beveik visame pasaulyje itin vertinamų filmų. Šiltų, gan šviesių ir įkvepiančių laukti ir tikėtis - kažko ypatingo ir stebuklingo, Kalėdom vadinamo.

"The Bishop's Wife" - jei esi taip užsiėmęs, kad nerandi laiko nė patiems artimiausiems žmonėms, nenustebk vieną dieną išvydęs angelą (net jei jis neatrodo panašus į būtybę, kuria sakosi esąs). Maži ir didesni stebuklai, angelai ir žmonės, panašūs į angelus, čiuožyklos ir gerumas aplink. Ir dar kartą patvirtinta idėja, kad jei prašai, tai gausi, jei šauksi, tai atsilieps. Tikrai. Tik turi truputėlį plačiau atverti akis.

Daili, teisinga Kalėdinė juosta, kurią nuoširdžiai rekomenduoju.

"Meet Me in St. Lois" - ne visas filmas yra Kalėdinis, tik dalį jo užima ši šventė. Tačiau kaip! Tai juosta, kurioje suskambėjo "Have Yourself a Merry Little Christmas". Tai muzikinis filmas, bet muzika su įprastais pokalbiais dera taip puikiai, kad žiūrėti - vienas malonumas. Tai beprotiškai estetiškai gražus filmas, papuoštas ne vien elegantiškomis suknelėmis, bet ir gražiais poelgiais. Maloni akiai ir ausiai, lengva ir bene būtina pamatyti (vien dėl muzikos, dėl aktorių, dėl vaizdų) juosta!

"Miracle on 34th Street" - ar tiki fėjomis? Pasakom? Kalėdų seneliu? Ne? O veltui, sako Kalėdų senelis, juk taip gražu kažkuo tikėti, juolab tuo, kas tikra. Tikra? Tik panorėk, ir pamėginsiu išpildyti tavo norą. Tik panorėk, panorėk stipriai, iš tiesų nuoširdžiai...

Labai graži istorija apie tikėjimą ir tikrą Kalėdų senelį. Ir dar apie pačius tikriausius stebuklus.

"Holiday Inn" - tai filmas, kuriame pirmą kartą išgirdau skambant "White Christmas". Pasakojantis apie žmogų, įkūrusį užeigą, veikiančią tik per šventes ir (ne visada) smagų jo gyvenimą. Ryškūs pasirodymai, sniego pusnys, šilti jausmai ir šventės šventės šventės (ne tik Kalėdos!)

"A Christmas Story" - istorija apie mažąjį Ralfį: jo Kalėdas, ypatingą dovaną ir daug nuotaikingų (ir kiek liūdnesnių) akimirkų, nutikusių belaukiant viso to. Linksmas filmas visai šeimai, pakeliantis Kalėdų dvasią. 

"It's a Wonderful Life" - turbūt pati garsiausia Kalėdinė juosta. Istorija žmogaus, globojusio kitus, padėjusio jiems, žmogaus, kuris numodavo ranka į save vardan kito, nors svajonių turėjo didelių, idėjų - gyvų ir įspūdingų. Bet būna, kad gyvenimas apvelia kasdienybę rūpesčiais, ar daug blogiau - didelėmis problemomis, ir tuomet nebežinai į kurią pusę mestis, kur eiti, kur trauktis, kaip kapstytis. Bet tu nesi vienas. Ypač kai rūpiniesi kitais. Net jei nebūtum rūpinęsis, net jei neturėtum to tunto draugų, pasiryžusio paaukoti kelis paskutinius pinigėlius dėl tavo gerovės. Tu nesi vienas.

"White Christmas" - dar vienas muzikinis filmas, šįkart su dar didesne porcija dainų ir šokių. Gal net per didele. Bet jei norit atsipalaiduoti prieš ekraną - kodėl gi ne? Vien jau paskutinė scena yra puiki paskata pažiūrėti filmą - tokia jauki ir šventiška, kur atliekama garsioji Bing Crosby "White Christmas". Su viltimi sulaukti baltų Kalėdų. Šio filmo veikėjams sniego sulaukt pavyko. Kažin, kaip seksis mums?

"Christmas in Connecticut" - apie savo kasdienybę ir receptus rašanti moteris paprašoma Kalėdoms priimti ir pasirūpinti kareiviu, tapusiu bene tautos didvyriu. Neatrodo ypatinga, tačiau atskleidus keletą faktų - kad toji moteris gaminti nė nemoka, o jos straipsnių puslapiuose krykštaujantis mažylis išvis neegzistuoja - situacija tampa keista, komiška ir dėl to tik dar smagesnė. Mielas, šiltas filmas su plačiomis senovinėmis rogėmis, užsnigtu kiemu ir puikiais dialogais. 

Dauguma šių filmų - nominuoti Oskarams, ar apdovanoti net keliais, be to, ir daugybe kitų apdovanojimų. Dauguma jų įtraukiami į geriausių visų laikų Kalėdinių filmų sąrašus. Daugumai - daugiau nei penkiasdešimt metų. Bet ta ypatinga šventinė dvasia, galim pajusti, nuo metų nepriklauso. 

Noriu paminėti ir dar keletą filmų: truputį naujesnių, truputį ir šiaip puikiai žinomų. Kai pagalvoju apie Kalėdas, pirmas filmas ateinantis į galvą yra... Taip, tikrai ne koks kitas, o "Home Alone" (taip pat ir antroji dalis). Ir kas keisčiausia, kuo toliau (t.y. kuo daugiau kartų juos pamatau), tuo labiau prie jų prisirišu, tuo jie man brangesni tampa. Juk ir pasakoja jie apie tikras vertybes ir, bene svarbiausia, sugeba perteikti tikrą Kalėdų dvasią.

Kitas filmas, užkrečiantis meile Kalėdoms, tai Tim Burton darbas "The Nightmare Before Christmas". Apie Halloween'o miestelio gyventojus, bandžiusius sukurti Kalėdas savo namuose. Dailus ir ypatingas - kaip ir dauguma Burton darbų, taip ir šis vertas dėmesio. 

Yra ir dar dvi senovinės juostos, kurių nepaminėjau didžiąjame sąraše - tai "Holiday" ir "The Shop Around the Corner". Abi labiau meilės istorijos, nei Kalėdiniai filmai, ir vis dėlto, visai smagūs ir simpatiški, jei tradicinius Kalėdinius filmus jau esat matę. Juk gerų, Kalėdų šilumos įkvepiančių filmų (kaip ir paties įkvėpimo ir visokio kitokio gėrio, kaip nekart esu rašiusi) negali būti per daug.

Ramaus Kalėdų laukimo ir šildančių širdį filmų.