Search

Content

1 komentarai (-ų)

Karolis Vyšniauskas: Draugiškumas buvo mano raktas į kitus žmones



Karolis Vyšniauskas yra žurnalistas, kurį pirmąsyk išgirdau vedantį radijo laidą "Man 20-keli". Ši laida man rodosi itin aktuali, nes ji atsigręžia į žmones, dar tik pradedančius profesinę gyvenimo dalį ir besidalinančius ta patirtimi. Taip ši laida teikia stiprybės bei įkvėpimo klausytojams. Tad man Karolio darbas yra prasmingos žurnalistikos pavyzdys, dėl to esu laiminga galėdama jam užduoti keletą klausimų.

Jūsų dėmesiui - Karolis Vyšniauskas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Norėjau būti VIVA ŠOU vedėju. Užaugau be VIVA ar MTV, bet Lietuvos Televizija (dabar LRT) naktimis rodydavo keistą laidą VIVA ŠOU, kurioje RIP Aurimas Dautartas pristatinėdavo naują VIVA’iška muziką su to meto pop muzikos klipais. Buvau vaikas Suvalkijos provincijoje žiūrintis Missy Elliott – „Get Ur Freak On“, nieko nesuprantantis, bet jaučiantis, kad čia yra kažkas wow.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Gebėjimas bendrauti su kitais. Paauglystėje supratau, kad esu vidutinis: vidutiniškai protingas, vidutiniškai gražus, vidutiniškai sportiškas. Tad draugiškumas buvo mano raktas į kitus žmones. Supratau, kad jei nesielgi kaip asshole, kiti aplink irgi tampa geresni tau ir atsiveria. Nežinau iš kur išmokau bendrauti, galbūt iš geraširdžių tėvų.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Džiaugiuosi „Man 20-keli“ laidų serija Žinių radijuje, kur kalbinau anksčiau eterio praktiškai neturėjusius jaunus progresyvius žmones. Ji jau baigėsi, tačiau, tikiu, paliko žymę. Tai pasiekti padėjo laidos pašnekovai, sutikę ateiti į studiją išsipasakoti ir manęs dėl „nežvaigždžių“ kvietimo į eterį nestabdžiusi radijo komanda.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Jei jausčiau, kad žurnalistikoje nebesu laimingas, nebetęsčiau.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Leisčiau savo žurnalą – nišinį, nepataikaujantį, sukuriantį alternatyvią lietuvišką realybę, pilną ilgų tekstų, kuriuos autoriai rašytų po mėnesį ir ilgiau, o fotografai iliustruotų specialiomis fotosesijomis, o ne „reikia nuotraukos“ filosofija. Kaip „New Yorker“. „Vilnietis“ galėtų vadintis tuomet.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Gaminti įdomesnį vegetarišką maistą nei pašildytos HEINZ pupelės. Tie sojų paplotėliai antra savaitė šaldytuve laukia ir aš vis dar nesugalvojau, ką su jais padaryti.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
„Ne, „The Black Eyed Peas“ nėra geriausia visų laikų muzikos grupė.“

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Psichologijos. Kaip nuraminti jaudulį? Kaip veikia nerimas? Kaip suprasti save? Kol nerasi ramybės savyje, tol ir fizika, ir literatūra bus antraeilės.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Saugumas. Visų pirma ne fizinis, o toks, kai nebijai pasakyti, kaip jauties ir ką išties galvoji.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie podcastus ir kodėl studentai turėtų pradėti jų klausyti. Esu podcastų maniakas, net po namus vaikštau su ausinėmis, nuolat pumpuojamas informacijos. Noriu tuo užkrėsti kitus.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Haufo pasakos.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Tokia, kurios vakare galėčiau pristatyti savo pirmąją knygą – tik dar turiu sugalvoti apie ką ji būtų. Ir parašyti.

"Man 20-keli" laida nuo birželio nebetęsiama, tačiau jos įrašus galite rasti Žinių Radijo archyve http://www.ziniuradijas.lt/laidos/man-20-keli
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult 




0 komentarai (-ų)

Paulius Skruibis: Sunku ką nors gyvenime pasiekti, jei nėra pakankamos savikontrolės


Paulius Skruibis yra psichologas, psichoterapeutas, dėstantis Vilniaus Universitete, vadovavęs Jaunimo Linijai, itin reikšmingai prisidėjęs prie savižudybių prevencijos iniciatyvos Nebijok Kalbėti gyvavimo ir kitų prasmingų su emocine sveikata susijusių veiklų. Paulių atsimenu dar iš Jaunimo Psichologinės Paramos Centro savanorystės laikų ir visad itin gerbiau jo aktyvumą visuomenėje, ne vien konsultuojant, bet ir kuriant projektus, pritaikant tyrimų radimus, kalbant apie nutylėtas problemas. Dėl to labai džiaugiuosi galėdama užduoti jam keletą klausimų apie psichologo profesiją bei požiūrį į švietimą.

Jūsų dėmesiui - Paulius Skruibis. 

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Aiškiausias noras, kurį prisimenu – būti rašytoju. Tik čia jau ne visai vaikystėje, labiau paauglystėje. Vis dar norėčiau. Tik kol kas rašau mokslinius straipsnius ar įvairius kitus tekstus. Kasdien ką nors rašau, pvz. pastebėjimus po konsultacijų. Gal kada nors ateis laikas ir knygai.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus perspektyvą turbūt yra ne visai įgūdis. Kad jį turiu, turbūt labiausiai mano tėvų nuopelnas. Aišku, dar labai daug dalykų padėjo jį lavinti: savanorystė „Jaunimo linijoje", asmeninė psichoterapija, grupinės psichoterapijos studijos, psichoterapinis darbas, artimi santykiai ir tiesiog visas gyvenimas.

Dar psichologo profesijoje man atrodo labai svarbu mokėti aiškiai suformuluoti problemos esmę. Jeigu galiu pamatyti žmogaus problemas iš platesnės perspektyvos ar kitu kampu, nei jis mato, jei sugebu tai suprantamai tai perteikti, paprastai tai suteikia svarbų impulsą sprendžiant šias problemas. To mokausi kasdien dirbdamas su klientais, taip pat daug naudos duoda praktiniai užsiėmimai su studentais.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad „Jaunimo linija" savarankiška ir stipri organizacija. Tačiau tai nėra mano pasiekimas. Kad taip būtų, labai daug darbo įdėjo visi „Jaunimo linijos" savanoriai, darbuotojai, valdybos nariai. Didžiuojuosi, kad vadovavau organizacijai pirmuosius savarankiškos veiklos metus nuo 2012 iki 2016 m. (prieš tai „Jaunimo linija" buvo trijų atskirų organizacijų dalis). Jaučiuosi labai daug išmokęs, visų pirma to, kad labai aiškių ir konkrečių tikslų turėjimas bei kryptingas jų siekimas leidžia pasiekti net ir tokių dalykų, kurie iš pradžių atrodo sunkiai įsivaizduojami.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Aš dabar gana daug dirbu. Kartais pagalvoju, o siaube, kas būtų, jei turėčiau dirbti nemėgstamą darbą. Dabar tik pavargstu, o tuomet tai kentėčiau. Kitaip tariant, tai kad galiu užsiimti man patinkančia veikla, labai prisideda prie laimės. Kol kas aš labai patenkintas savo profesija.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Nėra labai sunku tai įsivaizduoti – kartais kokia valstybinė institucija (ministerija ar pan.) bendrauja su manimi ir mano kolegomis taip, lyg pinigai neegzistuotų :) Juk turėtume būti tiesiog laimingi, kad kviečia padirbėti. O jei rimtai, tai manau, kad užsiimčiau panašia veikla, tik turbūt gerokai daugiau keliaučiau. Šiaip tai dar reikėtų gerai pagalvoti, ar būtų gerai, jei pinigai neegzistuotų. Beribis gyvenimas (laiko, galimybių prasme) skamba nelabai kaip.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Aš dabar studijuoju egzistencinę psichoterapiją, tai būtent ją ir norėčiau geriau išmanyti. Tik vėlgi, čia ne visai įgūdis, tai gerokai plačiau, visų pirma filosofija. Dar norėčiau įgusti greičiau bėgioti. :)

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Kiek pamenu, paauglystėje rašiau laiškus suaugusiam sau. Tik gal šiek tiek vėliau, kai kokie 15 buvo. Tuomet viskas atrodė labai rimta. Tai dabar, jei atsakyčiau sau, turbūt sakyčiau, kad viskas gerai, iš esmės gyvenimas klostosi netgi geriau nei būtum pagalvojęs, tik nereikia į viską taip rimtai žiūrėti. :)

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Neabejoju, kad galėtume gyventi žymiai geriau ir išvengtume daugybės įvairiausių problemų, jei mokykloje rimtai užsiimtume ne tik kūno, bet ir emociniu lavinimu. Turiu galvoje, emocijų pažinimą, savikontrolės lavinimą ir pan. Tik tiek, kad net ir kūno kultūra mano mokykloje dažniausiai buvo tiesiog futbolo ar krepšinio žaidimas be jokios sistemos. O gaila.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Sunku ką nors gyvenime pasiekti, jei nėra pakankamos savikontrolės. Jei nelabai gražus žodis, man irgi nelabai patinka, būtų galima apibūdinti kaip gebėjimą kryptingai veikti, gebėjimą susikoncentruoti ir išlaikyti interesą ilgesnį laiką, mokėjimą užbaigti tai, kas pradėta. Be viso to, sunkiai seksis bet kokioje srityje. Netgi be dabar labai populiarių bendravimo įgūdžių gali lengviau išsiversti. Būtent tai ugdyti mokykloje ir būtų verta. Tiesą sakant, ir dabar tai ugdo tėvai, mokytojai, tik manau, kad galima būtų tai daryti kryptingiau ir sėkmingiau.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Neįsivaizduoju. Tiesą sakant, nemanau, kad turėčiau ką pasakyti visų Lietuvos universitetų studentams.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
A. Camus „Sizifo mitas".

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Rytoj ryte bėgsiu savo sekmadieninius 20 km, o tada su šeima keliausiu atostogauti į Siciliją. Tikiuosi, kad rytojus bus pakankamai tobulas :)

Daugiau apie Pauliaus veiklą - http://www.skruibis.lt/paulius
Daugiau apie Jaunimo Liniją - https://www.jaunimolinija.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult  





0 komentarai (-ų)

Rimantas Kočiūnas: Maištauk ir pasaulis bus tavo


Rimantas Kočiūnas yra psichologas-psichoterapeutas, psichologijos mokslų daktaras, vadovaujantis Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutui. Dažnai diskusijose pasigendu kiek labiau reflektyvios, su psichologija  - kaip kognityviniu mokslu ar terapija - susijusios perspektyvos. Tad labai įdomu Rimantui užduoti keletą klausimų apie profesiją ir švietimą.

Jūsų dėmesiui - Rimantas Kočiūnas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Kaip nebūtų keista šiandien (tai buvo sunkiai suprantama ir praktiškai visą daugiau mažiau sąmoningą gyvenimą) - karininku...

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Mano profesijoje svarbūs ne tiek įgūdžiai, kiek buvimo su kitu žmogumi būdas, o jame svarbiausia - noras ir gebėjimas klausytis kito žmogaus, sveikas smalsumas, kantrumas, pakantumas žmogiškai įvairovei, jautrumas kaip gebėjimas "leisti sau būti užkabintu" svetimo skausmo. Ir dar daug ko svarbaus... Kažką iš to aptinku ir savyje - visa tai per buvimo su kitais sėkmes, bet dar daugiau - per nesėkmes.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Didžiausias pasiekimas, kad galiu užsiimti tik savo profesija ir joje jaustis gerai visomis prasmėmis - ir dvasine, ir materialiąja. O padėjo - atkaklumas ir kryptingumas nuo pat pradžių.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Nemanau, kad didelę, nes laimės akimirkas neša ne profesija, o gebėjimas priimti savo gyvenimą kaip teisingą, nes jis vienintelis, kokį teko nugyventi.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Džiaugčiausi, jei pavyktų užsiimti tuo pačiu, kuo užsiimu egzistuojant pinigams.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Tapti ramesniu ir paprastesniu, nei esu dabar.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Maištauk ir pasaulis bus tavo.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Filosofijos (bet kur paimti mokančius perteikti minties istoriją ir mokančius galvoti???)

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Žinojimo aprėptis ir "stovėjimas ant žemės šalia kitų".

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Gal apie "paprastumo mokslą"?..

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą,kokia knyga tai būtų?
Gal Biblija, o gal koks nors budizmo traktatas, pavyzdžiui, Conkapos "Nušvitimo kelio etapai"?..

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Apie tai net baisu galvoti, kaip ir apie bet kokį tobulumą...

Daugiau apie Rimanto Kočiūno veiklą - http://hepi.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/  




0 komentarai (-ų)

Ugnius Leimontas: Laimė - per didelė, kad galėtų priklausyti tik nuo veiklos


Ugnius Leimontas moko meditacijos vaikus ir suaugusius, taip pat stengdamasis meditaciją integruoti ir į švietimo sistemą - kursais, stovyklomis ir kitais prasmingais būdais. Meditacija yra lyg ir paprastas, bet itin vertingas įgūdis (ar, tiesiog, praktika), tad padėti suvokti jo reikalingumą bei padėti jį atrasti vaikams man rodosi labai svarbus darbas. Dėl to džiaugiuosi galėdama Ugniui užduoti keletą klausimų apie jo veiklą bei požiūrį į švietimą ir karjerą.

Jūsų dėmesiui - Ugnius Leimontas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Jei atvirai - nepamenu, kad kada nors būčiau tvirtai žinojęs, kuo noriu būti. Net ir dėl kosmonauto visada truputį abejodavau. :) Kai pagalvoju - tai ir dabar dar nežinau. Kažkada tai baugino ir net neramino, o dabar kažkaip žvaliai nuteikia tas nežinojimas - kiek daug visko dar gali įvykti. :)

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Manau, kad mokant vaikus meditacijos yra svarbiausia kiekvieną akimirką išlikti visiškai sąmoningam ir ramiam. Įvaldyti tai padėjo ilga ir nuosekli praktika bei nepaliaujamas noras pažinti save. Tiesa, tai vis dar ne visada pavyksta - mokymosi procesas tęsiasi ir, žinau, kad jis niekada nesibaigs.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Sunkiausia buvo pasakyti sau, kad aš galiu atsistoti prieš klasę ir būti mokytoju - tam reikėjo susitikti su ne viena savo baime, nepasitikėjimu savimi bei krūva abejonių. Tai padaryti man padėjo aiškus suvokimas, kad tik mano santykis su savimi neledžia man judėti toliau. Didelis ačiū tiems, kas padėjo man tai pamatyti ir suprasti.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Geras klausimas... Lyg ir norėtųsi sakyti, kad nemažą... Bet jei pagalvoji, tai mėgstama veikla tikrai suteikia pasitenkinimo, savirealizacijos, stabilumo ir užtikrintumo, bet ar tai priartina prie tikros laimės - greičiausiai ne. Laimė - per didelė, kad galėtų priklausyti tik nuo veiklos.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Kurį laiką tikrai niekuo neužsiimčiau - skirčiau maksimaliai daug laiko sau. Kas būtų vėliau - sunku dabar pasakyti, tikėtina, kad ateitų noras veikti ir žinojimas ką. Dabar atrodo, kad įkurčiau savęs pažinimo centrą, organizuočiau įvairias paskaitas, seminarus bei atsiskyrimus.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Dar daugiau drąsos bei išminties priimti save ir aplinką taip, kaip yra.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Nesijaudink taip - viskas vis tiek bus visiškai kitaip nei tu dabar gali įsivaizduoti. :)

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Dabartinėje savo veikloje turiu svajonę ir tikslą - integruoti mindfulness ir meditaciją į ugdymo procesą.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Sakyčiau, kad svarbiausia yra pažinti save, išmokti nemeluoti ir nepataikauti sau, o visa kita - žinios, sugebėjimai, polinkiai - atsiskleis savaime, kai pradėsime labiau girdėti savo širdies balsą.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Tikrai apie meditacija ir savęs pažinimą.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Kiek esu perskaitęs knygų, kurios atrodydavo "wow" ir tikrai tuo metu, galima sakyti, pakeisdavo mano gyvenimą, visos jos po kurio laiko kažkokiu tai būdu pasidaro nebe tokios aktualios. Todėl greičiausiai nesiimčiau rinktis nei vienos knygos, o mieliau atsakymų ieškočiau savo viduje.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Tai būtų diena, kai visą dieną suvokčiau, kad ji ir yra tobula. Deja, tai ne visada pavyksta. :)

Daugiau apie  Ugniaus veiklą - https://www.facebook.com/MeditacijosMokykla/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/ 




0 komentarai (-ų)

Edvinas Krungolcas: Viską žmogus susikuria pats


Edvinas Krungolcas yra buvęs penkiakovininkas, atstovavęs Lietuvą daugybėje Europos ir Pasaulio čempionatų, bei laimėjęs sidabro medalį Pekino olimpiadoje. Tokie įspūdingi pasiekimai, akivaizdu, reikalauja daugybės pastangų, atneša vertingos patirties ir įžvalgų, tad labai įdomu užduoti Edvinui keletą klausimų apie juos.

Jūsų dėmesiui - Edvinas Krungolcas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Kai buvau vaikas neprisimenu, kad būčiau svajojęs kuo nors būti. Man labiau patiko būti vaiku, negalvoti apie nieką, leisti laisvalaikį su draugais, sportuoti.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Kadangi aš buvau profesionalus sportininkas, tai tikslo siekimas, valia, užsispyrimas ir tobulumo siekimas yra pagrindiniai bruožai padėję pasiekti užsibrėžtų tikslų ir net svajonių. Nuolatinis treniravimasis ir disciplina puikiausiai ugdo šiuos bruožus.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Kaip savo didžiausią pasiekimą (kalbant apie sportą), žinoma galiu įvardinti sidabro medalį Pekino olimpinėse žaidynėse 2008 metais. Treniruotės, darbas ir dažnai, monotoniškumas padėjo man pasiekti šio tikslo.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Jei žmogus daro tai kas jam patinka, jau tai yra didžiulė laimė.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Niekuo, tik sportuočiau ir pramogaučiau. :)

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Norėčiau tobulai mokėti anglų kalbą: ir skaityti, ir rašyti, ir kalbėti.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Eik į penkiakovę dabar, vaike…

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Vienareikšmiškai- fizinio. O kiti dalykai (jų mokymas) turėtų būti grįstas ne informacijos grūdimu į galvas, bet kūrybiškumo paieškoms.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Bendravimas ir kūrybiškumo atskleidimas.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Žmonėms, ir ypatingai jauniems žmonėms, reikia teigiamų pavyzdžių, gerų istorijų. Jie turi patikėti, kad niekas negimsta nei nevykėliais, nei  laimės kūdikias. Viską žmogus susikuria pats. Aš pasakočiau savo istoriją ir nueitą kelią. Tą aš labai gerai išmanau. :)

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Tada geriau jau visai neskaityti.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
48 valandų!

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/   




0 komentarai (-ų)

Žydrūnas Savickas: Kai užsiimi tuo, kas tau patinka, tu niekada nedirbi



Žydrūnas Savickas yra stipriausias pasaulio žmogus. Tam, kad to pasiektų, jis turėjo investuoti itin daug laiko ir pastangų į treniruotes ir pasiruošimą varžyboms, tad labai įdomu užduoti Žydrūnui keletą klausimų apie šiuos procesus kaip jo karjeros dalį ir išgirsti jo mintis apie tobulesnį švietimą ir tikslų įgyvendinimą.

Jūsų dėmesiui - Žydrūnas Savickas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas? 
Kai buvau vaikas, norėjau daug kuo būti; ir vairuotoju, ir gaisrininku, ir kareiviu. Bet labaiusiai galbūt viliojo tolimi kraštai, todėl labai norėjau būti jūrininku ir keliauti po pasaulį. Kadangi tapau galiūnu, tai praktiškai išsipildė svajonė - apkeliavau jau daugiau nei 80 valstybių.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Sporte svarbiausia yra motyvacija ir disciplina. Jeigu esate motyvuotas, tai labai lengva laikytis disciplinos ir daug dirbti norint pasiekti užsibrėžtus tikslus. 

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Didžiausias pasiekimas - kad man pavyko tapti stipriausiu pasaulyje ir tą laimejimą pakartoti daug kartų. Taip pat kad 15 metų pavyko išsilaikyti aukščiausiose pozicijose.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei? 
Kai užsiimi tuo, kas tau patinka, tai tu niekada nedirbi. Tiesiog visas gyvenimas tampa daug įdomesnis ir turiningesnis. Nėra skirstomas laikas į darbo laiką ir poilsio laiką. Viskas tampa vientisa.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų? 
Tuo pačiu, nes aš darau tai ne dėl pinigų, bet darau tai, kas man patinka.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Išmokti ispanų kalbą.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Svajok, dirbk ir tavo svajonės išsipildys. 

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Labai trūksta dorovės ir etikos ugdymo. Taip pat labai trūksta gyvenimiškų dalykų suvokimo, tokių dalykų, kaip žmogaus sveikata ir mityba. Žmonės baigia mokyklą ir nežino, kas yra gerieji ir blogieji riebalai, nežino maisto medžiagų, kurias jie valgo kasdien, nemoka pasidaryti tinkamos dietos ir panašiai. Pats žmogus yra užmirštas mokykloje - tiek fiziškai, tiek dvasiškai.  
Jei vestumėte paskaitą visiems lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie žmogaus misiją žemėje ir visatos suvokimą. 

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Vedos.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena? 
Mano kiekviena diena yra tobula, nes darau tai, ką noriu tą dieną. Visi žmonės turi gyventi taip, kad jie gerai jaustųsi ir kad būtų gera juos supantiems žmonėms. 

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/  




Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas