Search

Content

0 komentarai (-ų)

Emilis Vėlyvis: Kūrybos procesas yra žymiai svarbesnis ir prasmingesnis nei pats tikslas


Emilis Vėlyvis yra dailininkas, kūrėjas, vienas originaliausių ir labiausiai pripažintų Lietuvos režisierių. Viename interviu jis yra minėjęs, jog geras režisierius moka pasakoti istoriją. Ir tai, rodosi, yra tokia puiki profesija. Istorijų pasakojimas. Ir, akivaizdu, Emilis Vėlyvis yra tai neprastai įvaldęs. Dėl to džiaugiuosi galėdama užduoti jam keletą klausimų apie šį meną.

Jūsų dėmesiui - Emilis Vėlyvis.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Norėjau būti chuliganu, ir labai džiaugiuosi, kad norai pildosi.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Detalių bei visumos matymas ir, žinoma, mokėjimas pasakoti istoriją vaizdais. Pirmame žingsnyje man visada padeda aplinkos stebėjimas, antrame - jos provokacija. Pirmame etape būtina (nors tai be galo sunku) likti nešališkam, o antrame būtina - šališkai (personažo) akimis matyti situaciją. Tai visada priklauso nuo keliamų uždavinių, bet visumoj tie veiksmai man padeda organizuotis, kaip režisieriui, koncepcinį kūrinio modelį.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Esu ne tikslo, o daugiau proceso žmogus. Man sunku įvertinti savo pasiekimus, nes tiesiog neturiu su kuo palyginti; su sportu lyginti beviltiškai banalu. Mano galva pats kūrybos procesas yra žymiai svarbesnis ir prasmingesnis nei pats tikslas.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Mano profesiją suponavo pašaukimas, o kūrybingumas yra prakeikimas. Esu tikras, kad prakeikimas yra mano laimės dalis.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Sukurčiau pinigus.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Įvaldyti siaubo žanrą.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Mokykis prancūzų kalbą!!!

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Esu atitrūkęs nuo nūdienos mokyklų padėties, ir nežinau, kokia ten situacija. Jeigu ji per 20 metų nepasikeitė, arba pasikeitė labai mažai, tai drąsiai galima sakyti, kad mokyklose nemokoma mąstyti ir pasirinkti žinių. Priešingai, yra kalama į jauną galvą tai, ko totaliai atminčiai nereikia, pvz: S.Nėries eileraščiai ar logaritminės lygtys.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Teorinių ir praktinių žinių investicija, o išsilavinimas jau kapitalas.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie tai, kaip šiuo metu yra smagu tiems, kurie pabėgo iš paskaitos.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Baudžiamasis kodeksas.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Diena, kai suprasiu, kad tobulų dienų nebūna.

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/ 




0 komentarai (-ų)

Vaida Žūsinaitė: Jeigu yra galimybių tobulėti visapusiškai, atskleidžiant savo talentus, reikia nepraleisti tos progos


Ilgų nuotolių bėgikai mano mintyse yra kuo tikriausi ištvermės simboliai, gyvenantys kaži kaip tobuliau, nei kiti - nevengiantys nepatogumo, bėgant jau n-tąjį kilometrą, bėgant per kaitrą ir liūtį, ar keliantis dar prieš auštrą. Vaida Žūsinaitė ne vien nuolatos treniruojasi, bet ir yra pasiekusi tokios įspūdingos garbės kaip Lietuvos atstovavimas Europos čempionate bei Olimpinėse žaidynėse. Tad labai įdomu užduoti Vaidai keletą klausimų apie jos veiklą ir požiūrį į karjerą bei švietimą.

Jūsų dėmesiui - Vaida Žūsinaitė.

Kuo norėjote būti užaugusi, kai buvote vaikas?
Maža buvau gan veikli: ir futbolą žaidžiau, ir lėlėm suknias siuvau, madas demonstravau, mokiau jaunesnius vaikus, buvau kruopšti ir atsakinga... Dabar nepamenu, apie ką tuo metu galvojau, bet neseniai tėvų namuose radau rašinėlį, kuriame rašiau, kad kai užaugsiu būsiu advokate ir ginsiu nekaltus žmones. :) Bet mano kelias mane atvedė iki profesionalios bėgikės.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Ilgų nuotolių bėgimas daugelio yra vadinamas arklių sportu. Jis reikalauja didelės ištvermės, kuri ugdoma "juodu" darbu. O čia svarbiausia valia, kantrybė, noras tobulėti, tikėjimas savimi. Dar juokaudama sakau, kad bėgantys maratoną žmonės turi "kentėjimo geną", nes kaskart reikia priversti save kentėti, kartais ir visą distanciją - 42kilometrus!

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Sporte mano didžiausias pasiekimas yra patekimas į Olimpines žaidynes ir ten užimta 37 vieta. Skaičiai nėra įspūdingi, tačiau kai žinau, kiek darbo buvo įdėta, tai labai džiaugiuosi ir tikriausiai pirmą kartą savimi didžiuojuosi. :) Tai pasiekti man padėjo sunkus darbas, tikėjimas ir mano šeimos, draugų ir aplinkinių palaikymas!

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Bėgdama ir tobulindama save jaučiuosi laiminga, nes man patinka įšūkiai ir savo galimybių tikrinimas, tobulėjimo jausmas, patirties kaupimas, išvadų darymas. Be to savo patirtimi dalinuosi su kitais, o tai suteikia dar daugiau džiaugsmo! :)

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Jei pinigai neegzistuotų manau daryčiau tą patį, tik skirtumas tas, kad galėčiau tai daryti ramiai, negalvodama iš kur paimti pinigų, kad galėčiau pragyventi ir užsiimti savo mėgstama veikla.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Labai norėčiau išmokti fotografuoti, nes nuo mažens tai man labai patinka, o ir draugai fotografai sako, kad "turiu akį". :)

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikametei sau, koks sakinys tai būtų?
Labiau tikėk savimi, daryk tai, kas patinka, nebijok bandyti, nebijok suklysti ir reikšti savo mintis. :)

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Mokyklą baigiau prieš 10 metų, dabar net sunku pasakyti kokios disciplinos trūksta, nes mokiausi gerai ir viskas man patiko. Tiesiog galbūt kartais jausdavausi įsprausta į rėmus, neatsiskleidžiau, nors turėjau nuostabią a.a. lietuvių kalbos mokytoją, kuri pastebėjo mano talentą rašyti ir skatino tai daryti.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Manau svarbiausia būti žmogišku žmogumi. Na, o jeigu yra galimybių tobulėti visapusiškai, atskleidžiant savo talentus, tai reikia nepraleisti tos progos. Visi esame skirtingi, turime skirtingus talentus ir nevienodas galimybes, bet turime stengtis save tobulinti ir atrasti laimės ir pilnatvės jausmą!

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Jeigu būtų vienkartinė paskaita, tai ji būtų motyvacinė. Ir dabar bendraudama su jaunimu skaitau pranešimą, kuris vadinasi "Mano sėkmė prasideda mano mintyse", kuriame labiausiai akcentuoju tikslo siekimą, atkaklumą, tikėjimą savimi.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Reikėtų ilgiau pagalvoti, bet kažkodėl pirma mintis buvo "Mažasis princas"!

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Kadangi didžiąją dalį savo metų intensyviai treniruojuosi, keliauju, tai man tobula diena yra tokia, kai nereikia niekur skubėti, kai gali pabusti be žadintuvo, ramiai papusryčiauti, išeiti pasivaikščioti ar tiesiog gulėti pievoje ir nieko neveikti. :)

Daugiau apie Vaidos Žūsinaitės veiklą - http://www.zusinaite.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult 




0 komentarai (-ų)

Dominykas Vaitiekūnas: Labiausiai norėjau išvengti nykaus gyvenimo


Dominyko Vaitiekūno darbai iš šono rodosi velniškai įdomūs ir įvairialypiai - jis yra aktorius, laidų vedėjas, muzikos kūrėjas ir atlikėjas. Man tai skamba kaip vienas kūrybiškiausių profesijų rinkinių ir pasirinkimų, dėl to labai smalsu išgirsti Dominyko požiūrį į švietimą ir darbą.

Jūsų dėmesiui - Dominykas Vaitiekūnas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Vaikystėje norėjau būti cirko direktoriumi arba gamtos tyrinėtoju. Tiek viena, tiek kita vizija man vaizduotėje piešė dinamišką, nenuspėjamą ir neįprastą gyvenimo būdą, nuolat atsinaujinačią aplinką, gal net nuotykius.

Sovietinės architektūros kvartalai, kuriuose aš užaugau, man atrodė didelis estetinis nesusipratimas, kasdieną badantis akis. Gyvenimo ciklas “mokykla – darbas – santuoka – vaikai – poilsis Palangoje – darbas – senatvė” man atrodė gal ne blogiausia, bet nuobodžiausia, kas man gali nutikti.

Ir aš labai norėjau nuo visos tos pilkos nedelio Lietuvos miesto nuspėjamos kasdienybės pabėgti. Kartais svajodavau, kad mane pravažiuojantis cirko karavanas pasiimtų su savim.

Labiausiai norėjau išvengti nykaus gyvenimo. Ir dabar labai noriu. 

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Mano profesijoje reikia labai daug skirtingų tiek techninių, tiek psichologinių įgūdžių. Bet pats svarbiausias – nuotaikos ir atmosferos kūrimas ir jos valdymas, minties perteikimas ne verbaliai (ne tesktu), bet ir nuotaika, judesiu ir kitom išraiškos priemonėm. Aišku, labai svarbūs yra ir techniniai - balso, kūno valdymas, bet manau svarbiausias yra įgūdis kurti nuotaiką ir atmosferą.


Visi įgūdžiai įvaldomi dažnai bandant, klystant ir analizuojant savo klaidas, savo psichologiją. 

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Gebėjimą po karštų diskusijų grįžti į taiką su savimi pačiu.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Na, sunkoka pamatuoti savo profesinio pasirinkimo pasėkmes, bet matyt turi ... Atvykau į Londoną pasimokyti savaitei miuzikinio dainavimo ir šiuo metu atsakinėdamas į klausimą važiuoju traukiniu iš Londono į Škotiją. Aplink mane sėdi šešios paauglės, kurios geria, klykia ir mėto šiukšles po visą traukinį. Aš negaliu susikaupti ir jaučiuosi truputį nelaimingas. Galima sakyti, kad tai yra netiesioginė mano profesijos pasirinkimo pasėkmė. Manau nebūčiau studijavęs teatro, tai būčiau gal kokiam kitam traukiny, tik .. neaišku ar jis būtų mažiau triukšmingas.


Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Keliaučiau po pasaulį ir filmuočiau dokumentinį filmą apie žmones, kuriems pinigai vis dar egzistuoja.


Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Norėčiau išmokti važiuoti motociklu, bet artimiausius metus nusprendžiau tobulinti tuos įgūdžius, kuriuos jau esu pradėjęs tobulinti – gatvės šokių stilių “house” ir “vogue” stilistikos valdymą, važavimo riedlente ir dainavimo įgūdžius. Tai atima nemažai laiko, todėl važiavimą motociklu, kaip ir grojimą pianinu esu atidėjęs tolimesnėms svajonėms.


Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Drąsiau daryk tai, ką JAUTI esant teisinga, o ne tai, ką GALVOJI esant teisinga.


Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Emocinės sveikatos vienareikšmiškai. Manau tai turėtų būti prioritetinė disciplina. Ir būtinai paremtos šiuolaikiniu psichologiojos mokslu, kuris būtų griežtai atribotas nuo bet kokios vienos religinės praktikos. Po jos turėtų sekti fizinės ir seksualinės sveikatos disciplinos. Tik tada - matematika ir lietuvių.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Nusiprimityvinant iki vieno, ir taip labai teoriškai ... manau gebėjimas kritiškai pažiūrėti į viską. Ypač autoritetingą nuomonę. Tik nežinau, ar tai aspektas ... o gal aplinka? Dabar dingtelėjo mintis, kad pirminė aplinka, į kurią patenki pirmais edukaciniais tarpsniais yra svarbiausia. Vis tik galvoju, kad jeigu būčiau gimęs kokioje nors paprastoj filipinietiškoj troboj, matyt ne tik, kad nevažiuočiau traukiniu iš Londono į Edinburgą, bet nesu tikras, ar apskritai mokėčiau rašyt. Na, bet čia labai jau daugiaprasmis klausimas.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Nemanau, kad esu kažkaip metodiškai susitemines kokias nors žinias, kad galėčiau vesti paskaitą. Kol kas lai veda tie, kurie konkrečiai žino, ką pasakyti studentams. Aš dar pats kol kas noriu visokių paskaitų klausyti.


Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Galvojau, ji bus šiandien. Dalinai taip ir buvo – papusryčiavau labai gražioj kursiokės terasoje Londone, atsakiau elektroninius laiškus, tada prasiėjau tuneliu po Temze, nuvažiavau į paskaitą, tada vaikščiojau su ausinuku po centrinį Londoną. Pajutau, kad mano viltys žlugo Anglijoje pagauti padorią vasarą, žodžiu pajutau, kad man šalta, užbėgau į Primark'ą ir nusipikau labai pigų ir labai prastą švarkelį, tada sėdau į traukinį, parskaičiau du knygos skyrius, susipažinau su gerokai pasipuošusia brite, išklausiau jos pasakojimo apie dukrą, tada ji išlipo, pradėjau atsakinėti į šituos klausimus ir idealią dieną sugadino ta klykiančių paauglių krūva. Nors gal ideali diena ir buvo, o paauglės įlipo jau temstant. Tad ideali diena baigėsi ir prasidėjo ne visai idealus vakaras. Tai gal kaip ir nesiskaito.


Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/




2 komentarai (-ų)

Karolis Vyšniauskas: Draugiškumas buvo mano raktas į kitus žmones



Karolis Vyšniauskas yra žurnalistas, kurį pirmąsyk išgirdau vedantį radijo laidą "Man 20-keli". Ši laida man rodosi itin aktuali, nes ji atsigręžia į žmones, dar tik pradedančius profesinę gyvenimo dalį ir besidalinančius ta patirtimi. Taip ši laida teikia stiprybės bei įkvėpimo klausytojams. Tad man Karolio darbas yra prasmingos žurnalistikos pavyzdys, dėl to esu laiminga galėdama jam užduoti keletą klausimų.

Jūsų dėmesiui - Karolis Vyšniauskas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Norėjau būti VIVA ŠOU vedėju. Užaugau be VIVA ar MTV, bet Lietuvos Televizija (dabar LRT) naktimis rodydavo keistą laidą VIVA ŠOU, kurioje RIP Aurimas Dautartas pristatinėdavo naują VIVA’iška muziką su to meto pop muzikos klipais. Buvau vaikas Suvalkijos provincijoje žiūrintis Missy Elliott – „Get Ur Freak On“, nieko nesuprantantis, bet jaučiantis, kad čia yra kažkas wow.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Gebėjimas bendrauti su kitais. Paauglystėje supratau, kad esu vidutinis: vidutiniškai protingas, vidutiniškai gražus, vidutiniškai sportiškas. Tad draugiškumas buvo mano raktas į kitus žmones. Supratau, kad jei nesielgi kaip asshole, kiti aplink irgi tampa geresni tau ir atsiveria. Nežinau iš kur išmokau bendrauti, galbūt iš geraširdžių tėvų.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Džiaugiuosi „Man 20-keli“ laidų serija Žinių radijuje, kur kalbinau anksčiau eterio praktiškai neturėjusius jaunus progresyvius žmones. Ji jau baigėsi, tačiau, tikiu, paliko žymę. Tai pasiekti padėjo laidos pašnekovai, sutikę ateiti į studiją išsipasakoti ir manęs dėl „nežvaigždžių“ kvietimo į eterį nestabdžiusi radijo komanda.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Jei jausčiau, kad žurnalistikoje nebesu laimingas, nebetęsčiau.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Leisčiau savo žurnalą – nišinį, nepataikaujantį, sukuriantį alternatyvią lietuvišką realybę, pilną ilgų tekstų, kuriuos autoriai rašytų po mėnesį ir ilgiau, o fotografai iliustruotų specialiomis fotosesijomis, o ne „reikia nuotraukos“ filosofija. Kaip „New Yorker“. „Vilnietis“ galėtų vadintis tuomet.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Gaminti įdomesnį vegetarišką maistą nei pašildytos HEINZ pupelės. Tie sojų paplotėliai antra savaitė šaldytuve laukia ir aš vis dar nesugalvojau, ką su jais padaryti.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
„Ne, „The Black Eyed Peas“ nėra geriausia visų laikų muzikos grupė.“

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Psichologijos. Kaip nuraminti jaudulį? Kaip veikia nerimas? Kaip suprasti save? Kol nerasi ramybės savyje, tol ir fizika, ir literatūra bus antraeilės.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Saugumas. Visų pirma ne fizinis, o toks, kai nebijai pasakyti, kaip jauties ir ką išties galvoji.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie podcastus ir kodėl studentai turėtų pradėti jų klausyti. Esu podcastų maniakas, net po namus vaikštau su ausinėmis, nuolat pumpuojamas informacijos. Noriu tuo užkrėsti kitus.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Haufo pasakos.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Tokia, kurios vakare galėčiau pristatyti savo pirmąją knygą – tik dar turiu sugalvoti apie ką ji būtų. Ir parašyti.

"Man 20-keli" laida nuo birželio nebetęsiama, tačiau jos įrašus galite rasti Žinių Radijo archyve http://www.ziniuradijas.lt/laidos/man-20-keli
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult 




0 komentarai (-ų)

Paulius Skruibis: Sunku ką nors gyvenime pasiekti, jei nėra pakankamos savikontrolės


Paulius Skruibis yra psichologas, psichoterapeutas, dėstantis Vilniaus Universitete, vadovavęs Jaunimo Linijai, itin reikšmingai prisidėjęs prie savižudybių prevencijos iniciatyvos Nebijok Kalbėti gyvavimo ir kitų prasmingų su emocine sveikata susijusių veiklų. Paulių atsimenu dar iš Jaunimo Psichologinės Paramos Centro savanorystės laikų ir visad itin gerbiau jo aktyvumą visuomenėje, ne vien konsultuojant, bet ir kuriant projektus, pritaikant tyrimų radimus, kalbant apie nutylėtas problemas. Dėl to labai džiaugiuosi galėdama užduoti jam keletą klausimų apie psichologo profesiją bei požiūrį į švietimą.

Jūsų dėmesiui - Paulius Skruibis. 

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Aiškiausias noras, kurį prisimenu – būti rašytoju. Tik čia jau ne visai vaikystėje, labiau paauglystėje. Vis dar norėčiau. Tik kol kas rašau mokslinius straipsnius ar įvairius kitus tekstus. Kasdien ką nors rašau, pvz. pastebėjimus po konsultacijų. Gal kada nors ateis laikas ir knygai.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus perspektyvą turbūt yra ne visai įgūdis. Kad jį turiu, turbūt labiausiai mano tėvų nuopelnas. Aišku, dar labai daug dalykų padėjo jį lavinti: savanorystė „Jaunimo linijoje", asmeninė psichoterapija, grupinės psichoterapijos studijos, psichoterapinis darbas, artimi santykiai ir tiesiog visas gyvenimas.

Dar psichologo profesijoje man atrodo labai svarbu mokėti aiškiai suformuluoti problemos esmę. Jeigu galiu pamatyti žmogaus problemas iš platesnės perspektyvos ar kitu kampu, nei jis mato, jei sugebu tai suprantamai tai perteikti, paprastai tai suteikia svarbų impulsą sprendžiant šias problemas. To mokausi kasdien dirbdamas su klientais, taip pat daug naudos duoda praktiniai užsiėmimai su studentais.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad „Jaunimo linija" savarankiška ir stipri organizacija. Tačiau tai nėra mano pasiekimas. Kad taip būtų, labai daug darbo įdėjo visi „Jaunimo linijos" savanoriai, darbuotojai, valdybos nariai. Didžiuojuosi, kad vadovavau organizacijai pirmuosius savarankiškos veiklos metus nuo 2012 iki 2016 m. (prieš tai „Jaunimo linija" buvo trijų atskirų organizacijų dalis). Jaučiuosi labai daug išmokęs, visų pirma to, kad labai aiškių ir konkrečių tikslų turėjimas bei kryptingas jų siekimas leidžia pasiekti net ir tokių dalykų, kurie iš pradžių atrodo sunkiai įsivaizduojami.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Aš dabar gana daug dirbu. Kartais pagalvoju, o siaube, kas būtų, jei turėčiau dirbti nemėgstamą darbą. Dabar tik pavargstu, o tuomet tai kentėčiau. Kitaip tariant, tai kad galiu užsiimti man patinkančia veikla, labai prisideda prie laimės. Kol kas aš labai patenkintas savo profesija.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Nėra labai sunku tai įsivaizduoti – kartais kokia valstybinė institucija (ministerija ar pan.) bendrauja su manimi ir mano kolegomis taip, lyg pinigai neegzistuotų :) Juk turėtume būti tiesiog laimingi, kad kviečia padirbėti. O jei rimtai, tai manau, kad užsiimčiau panašia veikla, tik turbūt gerokai daugiau keliaučiau. Šiaip tai dar reikėtų gerai pagalvoti, ar būtų gerai, jei pinigai neegzistuotų. Beribis gyvenimas (laiko, galimybių prasme) skamba nelabai kaip.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Aš dabar studijuoju egzistencinę psichoterapiją, tai būtent ją ir norėčiau geriau išmanyti. Tik vėlgi, čia ne visai įgūdis, tai gerokai plačiau, visų pirma filosofija. Dar norėčiau įgusti greičiau bėgioti. :)

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Kiek pamenu, paauglystėje rašiau laiškus suaugusiam sau. Tik gal šiek tiek vėliau, kai kokie 15 buvo. Tuomet viskas atrodė labai rimta. Tai dabar, jei atsakyčiau sau, turbūt sakyčiau, kad viskas gerai, iš esmės gyvenimas klostosi netgi geriau nei būtum pagalvojęs, tik nereikia į viską taip rimtai žiūrėti. :)

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Neabejoju, kad galėtume gyventi žymiai geriau ir išvengtume daugybės įvairiausių problemų, jei mokykloje rimtai užsiimtume ne tik kūno, bet ir emociniu lavinimu. Turiu galvoje, emocijų pažinimą, savikontrolės lavinimą ir pan. Tik tiek, kad net ir kūno kultūra mano mokykloje dažniausiai buvo tiesiog futbolo ar krepšinio žaidimas be jokios sistemos. O gaila.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Sunku ką nors gyvenime pasiekti, jei nėra pakankamos savikontrolės. Jei nelabai gražus žodis, man irgi nelabai patinka, būtų galima apibūdinti kaip gebėjimą kryptingai veikti, gebėjimą susikoncentruoti ir išlaikyti interesą ilgesnį laiką, mokėjimą užbaigti tai, kas pradėta. Be viso to, sunkiai seksis bet kokioje srityje. Netgi be dabar labai populiarių bendravimo įgūdžių gali lengviau išsiversti. Būtent tai ugdyti mokykloje ir būtų verta. Tiesą sakant, ir dabar tai ugdo tėvai, mokytojai, tik manau, kad galima būtų tai daryti kryptingiau ir sėkmingiau.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Neįsivaizduoju. Tiesą sakant, nemanau, kad turėčiau ką pasakyti visų Lietuvos universitetų studentams.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
A. Camus „Sizifo mitas".

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Rytoj ryte bėgsiu savo sekmadieninius 20 km, o tada su šeima keliausiu atostogauti į Siciliją. Tikiuosi, kad rytojus bus pakankamai tobulas :)

Daugiau apie Pauliaus veiklą - http://www.skruibis.lt/paulius
Daugiau apie Jaunimo Liniją - https://www.jaunimolinija.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult  





0 komentarai (-ų)

Rimantas Kočiūnas: Maištauk ir pasaulis bus tavo


Rimantas Kočiūnas yra psichologas-psichoterapeutas, psichologijos mokslų daktaras, vadovaujantis Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutui. Dažnai diskusijose pasigendu kiek labiau reflektyvios, su psichologija  - kaip kognityviniu mokslu ar terapija - susijusios perspektyvos. Tad labai įdomu Rimantui užduoti keletą klausimų apie profesiją ir švietimą.

Jūsų dėmesiui - Rimantas Kočiūnas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Kaip nebūtų keista šiandien (tai buvo sunkiai suprantama ir praktiškai visą daugiau mažiau sąmoningą gyvenimą) - karininku...

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Mano profesijoje svarbūs ne tiek įgūdžiai, kiek buvimo su kitu žmogumi būdas, o jame svarbiausia - noras ir gebėjimas klausytis kito žmogaus, sveikas smalsumas, kantrumas, pakantumas žmogiškai įvairovei, jautrumas kaip gebėjimas "leisti sau būti užkabintu" svetimo skausmo. Ir dar daug ko svarbaus... Kažką iš to aptinku ir savyje - visa tai per buvimo su kitais sėkmes, bet dar daugiau - per nesėkmes.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Didžiausias pasiekimas, kad galiu užsiimti tik savo profesija ir joje jaustis gerai visomis prasmėmis - ir dvasine, ir materialiąja. O padėjo - atkaklumas ir kryptingumas nuo pat pradžių.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Nemanau, kad didelę, nes laimės akimirkas neša ne profesija, o gebėjimas priimti savo gyvenimą kaip teisingą, nes jis vienintelis, kokį teko nugyventi.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Džiaugčiausi, jei pavyktų užsiimti tuo pačiu, kuo užsiimu egzistuojant pinigams.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Tapti ramesniu ir paprastesniu, nei esu dabar.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Maištauk ir pasaulis bus tavo.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Filosofijos (bet kur paimti mokančius perteikti minties istoriją ir mokančius galvoti???)

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Žinojimo aprėptis ir "stovėjimas ant žemės šalia kitų".

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Gal apie "paprastumo mokslą"?..

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą,kokia knyga tai būtų?
Gal Biblija, o gal koks nors budizmo traktatas, pavyzdžiui, Conkapos "Nušvitimo kelio etapai"?..

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Apie tai net baisu galvoti, kaip ir apie bet kokį tobulumą...

Daugiau apie Rimanto Kočiūno veiklą - http://hepi.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/  




Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas