Search

Content

70-asis Venecijos Kino Festivalis: Kill Your Darlings

Nuotrauka iš asmeninio albumo. Italija, 2013

Visad svajojau aplankyti rimtą tarptautinį kino festivalį. Tad būdama čia, Venecijoje, negalėjau praleisti galimybės kiek atidžiau pažvelgti į septyniasdešimtąjį Venecijos kino festivalį. Rinktis filmus peržiūrai - procesas sudėtingas, mat dauguma jų dar nėra viešai rodyti, tad ir kritikų nuomonių, žiūrovų apžvalgų ir vertinimų nėra daug (arba, dažnai, nėra išvis). Tad tenka kliautis filmo aprašymu, autoriais, aktoriais bei intuicija. Aptikau "Kill Your Darlings". Aprašymas man patiko. 1944-ieji, Columbia universitetas ir bitnikų (beat) judėjimo pradininkai: Allen Ginsberg, William Burroughs, Jack Kerouac bei Lucien Carr. Istorija, paremta tikrais faktais. Šalia aprašymo minimi aktoriai tik dar labiau sustiprino gerą įspūdį: jau paaugęs Daniel Radcliffe ir Elizabeth Olsen (puikiai pasirodžiusi "Liberal Arts"). Tad nusprendžiau šią kino juostą peržiūrėti. Ir intuicija neapgavo.

Jaunasis Allen Ginsberg atvyksta į Columbia universitetą studijuoti literatūros. Ten jis pastebi kiek ekscentrišką Lucien Carr. Ir Lucien pastebi drąsų klausti Allen. Užsimezga ryšys. Dar tą patį vakarą Lucien pradeda pasakoti Allen'ui savo (iš literatūros perimtą) idėją, jog gyvenimas - tai ratas, ciklas tarp gimimo ir mirties, tad gimimas reiškia mirtį, o mirtis - atgimimą. Kažkam reikia tą ciklą pertraukti. Lucien siūlo ciklą pertraukti kokiu netikėtumu (ir tikina, kad tai padaryti gali Allen), bet, panašu, nutinka priešingai ir paties Allen rutina yra suardoma nuotykių su naujaisiais draugais. Smagus studentiškas gyvenimas įgyja filosofinę prasmę. Jie turi viziją. Nepalaikyti institucijų ir taisyklių. Literatūroje ir gyvenime. Tad imasi (gan simboliškai) plėšyti klasika tapusias knygas. Ir ignoruoti universiteto nuostatas.  Narkotikų, cigarečių ir alkoholio pakanka ne tik pasilinksminimams, bet ir įkvėpimui rašyti. Kurį dar labiau kursto pagrindinių herojų santykiai. Lucien - veiksmo ašis, jis supažindina Allen Ginsberg su, jo žodžiais, "tikru rašytoju" Jack Kerouack ir keistuoliu William Burroughs. Tuo pat metu Lucien yra labiausiai emociškai sužeistas bei pasimetęs. Bet net taip besijausdamas jis teigia "I love complicated". Šiuo sakiniu galima grįsti visą filmą.

"Kill your darlings" - tai rašytojams skirta frazė, rekomenduojanti žudyti (išbraukti, ištrinti, panaikinti) labiausiai autoriui patinkančias detales. Kai į parašytus žodžius sudedama visa širdis, nesinori jų redaguoti ar pakeisti kitais. Tokią stagnaciją (per daug gerai pažįstamą ir man) ir bando sustabdyti šis patarimas. Rašytojas turi išmokti prisitaikyti, tai padeda ne tik tobulinti tekstus, bet ir įgauti pasitikėjimo (nes nebaisu keisti(s), nebaisu priimti pastabas). Tad kodėl filmo pavadinimas yra būtent toks? Galimai egzistuoja dvi plotmės. Pirma - aprašytoji. Pagrindiniai veikėjai yra literatūros studentai, pradedantys judėjimą, kuris siūlo keisti ir laužyti tradiciją, be to, patys bandantys rašyti, ir ne visad sėkmingai. Kita vertus, pavadinimas - gan akivaizdi aliuzija į pagrindinį filmo įvykį - žmogžudystę. Ja pradedama juosta, ja ir baigiama (tokia žiedinė kompozicija galbūt taip pat simbolizuoja cikliškumo idėją). Nužudomas draugas. (Neminiu vardų tikėdamasi nesugadinti būsimos jūsų pačių filmo peržiūros.) Toji žmogžudystė savotiškai sujungia jau spėjusius kiek išsiblaškyti draugus. Siejant ją su jau minėta gyvenimo kaip uždaro rato vizija, rodosi, jog besdamas peilį veikėjas bando nutraukti negandų virtinę, suardyti ciklą. Bet vargu ar įmanoma aistrų ratą (bandau išsiverst be budizmo terminologijos) pertraukt aistra. Tad žmogžudystė jos autorių įklampina tik dar labiau. Iš kitos pusės, galbūt net tradicijos laužymas yra tradicijos dalis (jei gyvenimo ciklas - tai tradicija, jei jos laužymas - tradicijos (t.y. ciklo) dalis, tuomet pertrūkis tampa neįmanomas.) Galiu tik pakartot Lucien žodžius - "I love complicated".

Įstabus yra ne tik turinys ir jo kontekstai, bet ir vaizdų vizualumas. Spalvų paletė. Net kadrai, stebimi po vieną, pasiduoda fotografijos taisyklėms. Realybė pereina į iliuziją taip pat meistriškai. Kadrai seka vienas kitą taip ritmingai, jog net pamanau, kad čia pat bus pristatytas ir bitnikų pavadinimas (angl. beat - ritmas). Apskritai, režisieriaus (John Krokidas) darbas yra vertas pastebėjimo ir pagyrų. Tai nėra visiškai lengvas filmas - jis pilnas aistros ir skausmo. Yra ir humoro. Neblogas santykis tarp pastarųjų, sakyčiau. Verta prisiminti, jog ši juosta yra sukurta pagal tikrus įvykius, tad viskas ganėtinai gyvenimiška. Kad ir prieš pusę amžiaus nutikę. Rodos, yra dalykų, kurie nesikeičia.

Juostą vainikuoja mintis, jog kai ką nors myli, net norėdamas nebegali to kažko atsikratyti, nes tai tampa tavo dalimi. Tavo tampa tu. Mintis, kurią galima nagrinėt daugybe siužeto linijų. Pavyzdžiui, Lucien Carr tikrajame gyvenime bandė panaikinti savo ir Allen Ginsburg santykių ženklus. Vien jau sukurtas apie juos filmas yra įrodymas, kad atsikratyti to nepavyko. Nes jie tapo vienas kito gyvenimų dalimis. Nors iš tiesų savotiška chemija tarp šių aktorių buvo jaučiama jau nuo pirmų filmo minučių. Profesionalumas - kai užtenka vienintelio žvilgsnio likusiam filmui lemti.


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas