Search

Content

Kas sieja Jack Kerouac ir Albert Einstein?

"Artinantis tobulos išminties bei atjautos akimirkai jaunas šventasis viską - žmones, sėdinčius giraitėse, medžius, dangų, skirtingus požiūrius į sielą, skirtingus "aš" - regėjo kaip vientisą tuštumą ore, kaip įsivaizduojamą žiedą, kurio prasmė yra vientisumas ir nedalomumas, kaip jau patirtą sapnų karaliją, visaapimančią ir paslaptingai tyrą."


Taip Jack Kerouac pasakoja apie Sidhartos nušvitimą, knygoje "Pabusk. Budos gyvenimas". Tai ne tradicinė Kerouac knyga, mat jos pagrindas - ne autoriaus vaizduotės vaisius, o įvairių raštų rinkinys, perrašytas į vieną kūrinį autoriaus. Tad atsispindi jo kūrybiška prigimtis - sakiniai užpilami dailiomis detalėmis - tačiau mintis išlieka:

"Buda aiškiau ar blankiau atsiminė garso sąmonę, nors kaip tokia ji visada buvo tas pats nekintantis garsas, tik Budos paties garso suvokimas kito ir slūgo lyg atoslūgis šnypščiant ir susigeriant žemėn, o garsas skambėjo ne ausies išorėje ir ne jos viduje, bet visur , - tyra girdėjimo jūra, Transcendentinis Nirvanos Skambesys, kurį vaikai girdi savo lovelėse, kuris girdimas mėnulyje ir staugiančių vėtrų židinyje..."


Ką su visu tuo turi bendro Albert Einstein, paklausit? Ogi požiūrį:

“A human being is part of the whole, called by us ‘Universe’; a part limited in time and space. He experiences himself, his thoughts and feelings as something separated from the rest – a kind of optical delusion of his consciousness. This delusion is a kind of prison for us, restricting us to our personal desires and affection for a few persons nearest us. Our task must be to free ourselves from this prison by widening our circle of compassion to embrace all living creatures and the whole nature in its beauty. Nobody is able to achieve this completely but striving for such achievement is, in itself, a part of the liberation and a foundation for inner security.” 
Savęs iliuzija, atsiskyrimas nuo kitų būtybių, išsilaisvinimas, atjauta? Ar neprimena pirmosios "Pabusk" citatos?

Bendros temomis sietinos ne tik pora šių citatų. Bet ir daugybė kitų. Skaidant pastarosios motyvus, jie atsispindi ir Kerouac'o knygoje, ir Einstein žodžiuose:
...kaip Iliuzija:
"Atmindamas, kad visai daiktai yra iliuzija, išmintingas žmogus jų negeidžia." - J. K. 
"Sidharta žinojo, kad žvelgiant teisingai mąstančiojo akimis, visi daiktai atrodo lyg pasakiškos oro pilys." - J. K.
"Saulės šviesumas, kurį regi tavo akis, užgimsta ne tavojoje Esminio Proto tikrovėje, - ji nei šviesi, nei tamsi, - bet egzistuoja vien tik tavo akims ir pačiose tavo akyse." - J. K.
"Reality is merely an illusion, albeit a very persistent one." - A. E.
...kaip Atskirtis (ir, panaikinus ją, jos randamas Vienis):
"Ananda, ar nori pasakyti, kad štai šitas akmuo ir ana va bala yra skirtingi dalykai? Būtų geriau, jei pasakytum, kad kiekvienas jų yra Buda ir kad mums tereikia vieno Budos, nes visi daiktai yra Ne-Daiktai, todėl jie visi - Budos." - J. K.
“It is a magnificent feeling to recognize the unity of complex phenomena which appear to be things quite apart from the direct visible truth.” - A. E.
...kaip Išsilaisvinimas:
"...Budos laukų palaimoje regėjau, kad visas mano gyvenimas - didžiulis tuščias lapas ir aš galiu daryti viską, ką panorėsiu." - J. K.
"The true value of a human being is determined primarily by the measure and the sense in which he has attained liberation from the self." - A. E.
...kaip Atjauta:
"Atiduodami maistą, įgyjame daugiau jėgų, atiduodami drabužius, daromės gražesni, įkurdami dosnumo vaisius, mes neieškome naudos sau ir nesitikime nieko už tai gauti, todėl mūsų širdis atsigauna ir nurimsta." - J. K.
"Peace cannot be achieved through violence, it can only be attained through understanding." - A. E.


Pasak J. Kerouac, Buda teigė, jog "Mano žodžiai tėra kaip pirštas, rodantis į tiesą, bet jo negalima laikyti pačia tiesa" bei "Nėra nei Tiesos, nei Netiesos, tėra viena esmė", tad visas tiesas ir prasmes reiktų priimti ir taikyti sau ne dogmatiškai, o randant su jomis savo asmeninį santykį. Žvelgiant aklai, vargu ar galima ko pasiekti, ypač kalbant apie suvokimą. Tad tikiuosi, kad kažkurią mintį atradot kaip vertingą ir artimą, ir reikalingą.


"Tačiau jei tarsi, kad aš jaunas ir geros širdies, kad ieškojimų metas man dar neatėjo, žinok, jog tikrajam tikėjimui ieškoti nėra netinkamo meto. Mus visada persekios nepastovumas, laikinumas ir mirties baimė, todėl aš naudojuosi šia diena ir neabejoju, kad dabar - kaip tik metas ieškoti."


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas