Racing towards excellence

Nusileidžia sutemos, sustoja autobusas, laikrodis sutiksi 11:11, atkeliauja naujas laiškas, oras sušyla, oras atvėsta ir viskas vyksta taip greit, kad nė nespėji pamatyt, kad mes jau stovim ant slenksčio į žiemą, kad tiek daug dienų prabėgo taip greit. Ir kai toks suvokimas stukteli, o stukteli jis gan dažnai, supranti, kad reikia tą tokį trumpą pro pirštus bėgantį laiką išnaudoti kuo smagiau ir kokybiškiau. Tad ta proga noriu jums pristatyti  Muzaffar Khan ir Jan Sramek knygą "Racing towards excellence". Knyga, pateikianti begalę realiai pritaikomų patarimų, kaip susikurti gražų, produktyvų, prasmingą ir įdomų gyvenimą. Čia pateiksiu tik keletą minčių, nors iš tiesų vertingų idėjų yra gerokai daugiau, tiesiog visų jų į tokį įrašą juk nesutalpinčiau. Tiesiog jei sudomins, siūlau griebt knygą ir paskaityt patiems.

Viena įdomiausių idėjų man buvo įkvėpimo ir motyvacijos atskirtis (visąlaik šias sąvokas laikydavau daugiau mažiau sinonimais). Knygos autoriai teigia, kad motyvacija tampa varomąja jėga mūsų įprastiems poreikiams (kad būtumėm pripažinti, gerai mokytumėmės, sulauktumėm sėkmės darbo srityje ir pan.). Tačiau įkvėpimas - kas kita. Žmogus gali būti įkvėptas (ne motyvuotas) tik ilgalaikiam tikslui, kuris sukelia entuziazmą, prasmingumo jausmą, galimybę pasižymėti visuomenėje.Taigi, kitais žodžiais tariant, gali būti įkvėptas tik siekti tokio tikslo, kuris suteikia tau nuolatinę laimę. "You are only truly inspiring yourself if you believe that the eventual target will help you be right for you. If you believe that a certain activity is useless and you hate it, then motivating yourself to do well in it is not inspiring, even if you temporarily succeed in fooling yourself to think otherwise.

While you can be motivated to outperform in something that you do not like or even hate, you can never be inspired to do it."

Svarbus momentas - vizija (tas ilgalaikis tikslas, minėtas aukščiau), kaip minėjau, sukelia laimę, o ne kančias jo siekiant. "Real vision generates enthusiasm today towards your ideas for your future, creating happiness right now." 

Žinoma, teigia autoriai, ne visi turim tokių vizijų (norų, varomų įkvėpimo), nors kiekvienas turim norų, kuriems galim būti motyvuoti. Tad jei neturit vizijos, susikurkit, juk visai smagu turėti tikslą, apie kurį pagalvojus pasidarytų gera, ar ne?

O ar turit žmonių, kurie jūs įkvepia?

"Really great people make you feel that you, too, can become great". - Mark Twain, author and humorist. 

Aš turiu.

Dar viena įdomi mintis - apie malonumą ir komforto zoną. Kaip žinoti, ar tau smagu kažką veikti dėl to, jog tai nuoširdžiai tau patinka, ar tik dėl to, kad esi taip įpratęs, kad taip jautiesi saugiai? Žinoti nelengva. Bet išsiaiškinti - labai pravartu. "There is a difference between enjoying an activity because it is in your comfort zone and genuinely deriving pleasure from it."

Įpročiai - dar viena svarbi mūsų gyvenimo dalis. "We are what we repeatedly do. Excellence, then, is not an act, but a habit." - Aristotle, philosopher. Tad turėti įpročius, kurie tarnautų mums, o ne atvirkščiai, -būtina.

"It is wonderful how much may be done if we are always doing." - Thomas Jefferson, 3rd President of the United States. Taigi, atsisveikinimas su komforto zona, išėjimas laukan ir pasisveikinimas su pasauliu.

Negaliu nepaminėti ir kelių klausimų, užduotų knygoje. Nuoširdžiai pamąstyti apie juos, manau, labai verta. Gal nuskambės n kartų girdėtai ir nuobodžiai, o gal atvers akis.

"Imagine that you won a lottery and the money was enough to support you and your family on a very comfortable lifestyle for the rest of your life, with one condition - you must never take up employment again. How would you spend the rest of your life?"

"Imagine you were always on camera, We are not talking about being on reality show, but imagine that there would be a permanent public record of everything you do or say from now on that anyone in the world could view at anytime. How would you change your behaviour?"

"What would you do if you were told that you were teminally ill and could only expect to live for another six months? How would you spend those months? Why cannot you spend the following six months like that regardless?"

"Where do you live? Where would you like to live? Are the two places different? If so, why? Give real reasons, no excuses."

"What if, regardless of what work you do, your salary was directly determined by how happy you feel while in the office? How would that change your career choices?"

"When was the last time you felt pure happiness? What were you doing at the time? How often do you do this?"

Gražaus savaitgalio!