Content

Eksperimentų projektas: Kodėl tavo žinios bevertės, kol jų nepritaikai arba Kaip pakeisti pasaulį


Mane supa žmonės, žinantys kaip išspręsti pasaulio problemas.

Mes dešimtis kartų atidarom ir uždarom laboratorijų duris, prijungiam ir ištraukiam elektrodus, kol išsiaiškinam, kokie būdai yra veiksmingiausi norint įsiminti informaciją. Mes pasidalinam su pasauliu šiais atradimais straipsnio pavidalu, mes švenčiam, kad sukūrėm mokslinę publikaciją, mes vedam žmoniją į priekį.

Mes susirenkam į debatus ir išgirdę temą jau po penkiolikos minučių galim pristatyti problemą, reikalaujančią mūsų pristatomo sprendimo, galim pasiūlyti po trejetą argumentų apie vyriausybės interesus ir pagalbą visuomenei, po porą mechanizmų, kurie paaiškins, kodėl toks sprendimas veiks ir kodėl šalis bus laimingesnė. Gudrūs vaikai iš universitetų gražiais pavadinimais, su daktaro laipsniu ar prabangių organizacijų etiketėmis, mes sveikinam vieni kitus laimėjus debatus apie švietimo ateitį, Kataro ryšius su Saudo Arabija ar moterų seksualinę laisvę Indijoje, bet vos debatai baigiasi, rankos paspaustos ir kambarių durys uždarytos, mūsų moralinė kova nurimsta. Tarptautiniai santykiai, lygios teisės ir švietimas ima tolti ir jau po pusvalandžio pamiršti, kad šiandien apie tai kalbėjai. Mes išmokstam atrasti sprendimus ir visiškai nesirūpinti, ar jie bus pritaikyti.

Mane supa žmonės, negalintys išspręsti savo problemų.

Jie skaito knygas kietais viršeliais ir žiūri išmintingas kalbas kurios rytą padeda įgauti motyvacijos dienai įveikti, jie sako išmintingas kalbas ir vykdo išmintingus tyrimus. Jie turi žinias. Jų gyvenimai to neatspindi.

Aš palengva tampu viena Žinančiųjų.

Paklausk manęs, kaip geriau jaustis ir aš tau pateiksiu sąrašą apie bėgimą, meditaciją, daržoves ir santykius, detalizuodama kiekvieną jo punktą, dar pridėsiu papildomų patarimų, kur nusipirkti tofu. Aš tau papasakosiu apie žmones, kurie jau įvaldę laimę, dievaži, aš tau numesiu nuorodą į keletą Interviu Projekto straipsnių, ir mes pasišypsosim, atradę receptus. Ir paliksim jų įgyvendinimą rytojui. Visi mąsto apie pasaulio keitimą, bet niekas nesusimąsto pradėti keisti savęs, sakė Levas Tolstojus, ir buvo visai teisus, nors gal ir kiek per daug kategoriškas.

Aš norėčiau palengva tapti viena Veikiančiųjų.

Turėjau puikias muzikos pamokas, kai į kabinetą įeidavau mokytis meno istorijos ir išeidavau išmokusi gyvenimo. Ir mūsų muzikos mokytojas kalbėdavo apie skirtumą tarp krepšinio žaidimo ir krepšinio rungtynių stebėjimo. Muzikos įrašų klausymo ir lopšinių dainavimo kūdikiams ar mylimiesiems. Gyvenimo gyvenimo ir gyvenimo imitavimo. Atsikelti nuo sofos ir pradėti kažką veikti lyg ir ne itin patogu, pabėgus skauda šoną, o ir filmą žiūrėti daug smagiau nei pačiam bandyti treniruotis idant taptum puikiu boksininku. Bet jausmas dainuojant, bėgant ir treniruojantis yra visai kitoks, nei visa tai stebint, patyrimas visu kūnu, akimirksniu išjudinant kiek per ilgai snaudusius endorfinus ir kitas medžiagas, laukiančias, kol galės pradžiuginti tavo suvokimo sistemas, patyrimas, dar ir įrodant sau, kad tavo kūnas gali bet ką, kad tu gali bet ką. Dažnai tas supratimas neaplanko, nes nepakankamai bandom, arba bandom nepakankamai ilgai. Tad jeigu tik suteiktumėm sau pakankamai galimybių, pasaulis imtų truputį keistis. Suprantu, kad ši pastraipa ima skambėti kaip kokia ne itin išmintinga knyga ne itin išmintingu pavadinimu, bet klišės patapo klišėm ne be reikalo, tikrai, pagalvokit, žmonėms tai atrodė svarbu, jie tai dažnai kartojo, tad tai visiems nusibodo, niekas nebenorėjo to girdėti ir net žiūrėti į tą pusę, taigi, tai atrodė taip pažįstama ir paprasta, kad, turbūt, apmąstymo ar, juolab, pritaikymo net neverta. Tai mano teorija apie klišes ir viską, kas banalu. Man atrodo, kad banalume daug vertės, tik gan giliai pakastos. Sprendimai neprivalo būti sudėtingi, jie gali būti labai paprasti, ir viskas, ko reikia, tai darbas ties jais, o ne bėgant šalin nuo jų. 

Aš pradedu įgyvendinimo patyriminį Projektą.

Pradedu tekstų seriją, kuriuose į kasdienes rutinas, veiksmus ir mintis trauksiu idėjas, kurios jau seniai turėjo būti pritaikytos, bet liko sklandyti gražių motyvacinių frazių forma kažkur palubėj. Kas dvi savaites dalinsiuosi tekstais, paaiškindama, kodėl idėja yra tokia vertinga ir kaip jos vertė įrodyta, straipsnį tęsdama pasakojimu apie asmeninį-socialinį eksperimentą, gyvenant ta idėja, išnagrinėta ir pritaikyta. 

Pastaraisiais mėnesiais, kai manęs draugiškuose pokalbiuose ar nedraugiškuose darbo interviu klausdavo, kokia idėja man atrodo viena svarbiausių, vienais ar kitais būdais pasakodavau apie žinių pritaikymo svarbą. Ir man truputį nusibodo apie tai kalbėti (matot, taip ir gimsta banalūs nuobodūs dalykai). Dėl to labai norisi sukonstruoti šį socialinį žaidimą, su įsipareigojimu jums pasakoti istorijas, kad netapčiau ta, kuri pabėga, kai nuovargis kiek per stiprus ar telefonas traukia labiau, nei likęs pasaulis. Ir kad jūs tokiais netaptumėt. Nes mes galim daug daugiau, nei pajėgiam įsivaizduoti. Ir mes puikiai žinom, kaip būti laimingais, nes perskaitėm 59 straipsnius apie tai. Belieka pritaikyti. Pabandom?


2 komentarai (-ų):

  1. Eksperimentai - taip, rašymas, rodosi, kiek rečiau. Bet gera, kad lauki! Štai ir nuoroda. http://www.sviesu.lt/2017/10/eksperimentu-projektas-pokalbiai-su.html

    AtsakytiPanaikinti

Atradimams

Užsisakyk Šviesu.lt naujienlaiškį

Vardas

El. paštas *

Pranešimas *

Archyvas