Tomas buvo vienas pirmųjų žmonių rekomendavęs man universitetą, į kurį vėliau įstojau, ir debatų organizaciją, kurios prezidente vėliau tapau. Ir tik po kurio laiko sužinojau, kad viena populiariausių universiteto organizacijų Turing Society buvo įsteigta būtent Tomo iniciatyva, taip pagalbą skleidžiant jau nebe pavieniams klaidžiojantiems asmenims, o dešimtims tūkstančių studentų, vėliau veiklą plečiant į kitus miestus ir net šalis. Programavimas, kurio sklaida ir užsiima Turing Society, man visad atrodė labai vertingas įgūdis ir kiek gailiuosi, kad niekad neskyriau tam laiko, tikiu, kaip ir nemenka dalis visuomenės. Tad labai džiaugiuosi, galėdama pakalbinti Tomą, taip drąsiai verčiantį revoliucingas idėjas į apčiuopiamą visiems prieinamą realybę.

Jūsų dėmesiui - Tomas Moška.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?  

Iš tikrųjų, niekuomet neturėjau aiškios vizijos dėl savo ateities. Būdamas mažas išbandžiau begales veiklų. Esu lankęs bent 7 sporto šakas, darbų būrelius, dainavimą. Dalyvavau teisės, ekonomikos - verslumo, psichologijos paskaitose. Esu lankęs lyderystės akademiją. Taip pat man visuomet patikdavo skaityti apie astronomiją, žavėdavo ir kariuomenės gyvenimas, programavimas.

Taigi, labai stipriai meluočiau sakydamas, kad turiu vieną tikslą nuo pat vaikystės. Visa kelionė link dabartinės profesijos tebuvo ilgas ir nenuilstantis klaidžiojimas :)

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?

Jeigu kalbėčiau apie programavimą, tai be abejo – kantrybė. Programuotojams ypač dažnai tenka ieškoti klaidų programoje, mokintis naujas programavimo kalbas ar įrankius. Labai retas programuotojas, kuris išmoksta vieną kalbą ir visą savo karjerą su ja dirba. Pastovus tobulėjimas yra neišvengiamas, o kartu su juo ateina ir pastovi nežinia, pasimetimas, blaškymasis, kuriems įveikti prireikia kantrybės. Aš, tuo tarpu, nuo mažens buvau auklėjamas nemesti pradėtų darbų ir išlikti kantriam. Pamenu, kuomet buvau 5’toje klasėje, mano tėtis pasisiūlė išmokinti mane išspręsti rubiko kubą. Jis išskirtinai pabrėžė, kad mokins mane tik tuo atveju, jeigu aš pažadu “nepaleisti kubo iš rankų” iki kol išmoksiu jį išspręsti. Kubą išspręsti aš išmokau, o užsispyrimas užbaigti pradėtus darbus liko įpročiu.

Kalbant apie kitą mano profesinę pusę, Turing Society organizacijos kūrimą bei vystymą, tai pats svarbiausias įgūdis yra itin gera akis žmonėms. Visuomet tikėjau, kad bet kokia idėja pasaulyje nėra lemta tapti dideliu verslu be tą idėją sugebančių išpildyti žmonių. Būtent todėl organizacijos viduje didelę savo laiko dalį mes skiriam naujų narių paieškai bei savų narių tobulinimui ir profesiniam ugdymui.

Be abejo, yra labai daug kitų aspektų abiejose profesijose, tačiau jeigu reikėtų išskirti tik po vieną įgūdį – tai būtų kantrybė ir gebėjimas atrasti bei ugdyti žmones.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?

Būnant aštuntoje klasėje supratau, kad mokytis yra įdomu bei be galo naudinga. Visa kita gyvenime atėjo tik kaip to supratimo rezultatas. Visi draugai, gimnazija, universitetas, studentų bendruomenės, Turing Society įkūrimas, darbas startup’uose, polinkis į programavimą, įstojimas į 42 Coding School – visi šie dalykai man nutiko tik dėl to, jog be galo norėjau mokytis ir tobulėti.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?

Gana nemažą. Dažnai juokaujama, kad dauguma programuotojų vartoja narkotikus (http://motherboard.vice.com/read/the-fbi-cant-find-hackers-that-dont-smoke-pot) ir neturi jokių “people skills”, o visi verslūs žmonės absoliučiai neturi asmeninio gyvenimo ir yra beviltiškai vieniši.

Tačiau jeigu žmonės pasirenka profesijas dėl nuoširdaus susidomėjimo, skiria pakankamai laiko šeimai, draugams – jiems visuomet tai bus pati geriausia ir laimingiausia profesija pasaulyje. Taip pat yra ir man. Esu be galo laimingas darydamas tai, ką darau.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?

Pinigams neegzistuojant programavimas vis tiek užimtų labai daug mano laiko. Visgi, stengčiausi skirti netgi daugiau dėmesio švietimo gerinimui. Kadangi neegzistuojant pinigams žmonėms dingsta monetarinė nauda investuoti savo laiką į mokslus, tad sudominti jaunus moksleivius ir skatinti juos atrasti savo mėgstamą užsiėmimą, išlikti aktyviems taptų itin svarbu.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?

Be galo noriu išmokti groti pianinu. Labai ilgai apie tai paslapčia svajojau. Šiuo metu namie turiu sintezatorių, tad pasiteisinimų kaip ir nebelieka - reikia groti.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?

Klaidžiok dar daugiau.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?

Šiam klausimui, žinoma, yra kelios pusės. Visu pirma, manau, jog tikrai ne visos dabartinės disciplinos yra mokamos tikslingai. Taigi, naujų disciplinų įvedimas tikrai nėra atsakymas į klausimą “Kaip mokykloms išugdyti geresnius moksleivius”.

Tačiau jeigu kalbėtume apie naujų disciplinų įvedimą, be abejo, savo balsą atiduočiau kompiuterių mokslui. Tačiau, kalbu ne apie supažindinimą su Excel, Word, PowerPoint programomis (ką mes turime dabar), o apie programavimo pagrindus, kompiuterių architektūrą, internetinių puslapių programavimą. Tai ne tik suteiktų (vis dar moksleiviams) galimybę dirbti ir užsidirbti internete, tačiau ir užtikrintų, kad Lietuvos moksleiviai yra pilnai pasiruošę 21 a. technologiniams iššūkiams. Turėdami IT pagrindus, moksleiviai tampa žymiai pranašesni ieškodami darbo, nepriklausomai nuo jų profesijos.

Svarbu suprasti, kad Lietuva jau dabar yra strategiškai palanki vieta ugdyti ir samdyti programuotojus. Netgi tokios įmonės kaip Uber ar AdForm turi savo IT centrus Lietuvoje, o Finansinių Technologijų (FinTech) įmonės itin sparčiai plečiasi į Lietuvą.

Šiai dienai Lietuvoje jau vyksta tokios iniciatyvos, kaip Antano Guogos CoderDojo pamokos moksleiviams, Turing Society kursai ir paskaitos universiteto studentams bei Invest Lithuania ir Lithuania Global Leaders kuriamas IT profesionalų tinklas. Lietuvai trūksta tik vienintelės dėlionės detalės – bendrosios švietimo sistemos reformos ir gimazinio amžiaus moksleivių įtraukimo į IT mokslus.

Žinoma, būtų naivu manyti, kad ši disciplina yra reikalinga ir įdomi visiems moksleiviams, bet net neabejoju, kad ji būtų naudinga kiekvienam susidomėjusiam.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?

Sugebėjimas sutarti ir būti žmogišku kitiems.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?

Mokinčiau visus HTML ir CSS programavimo pagrindų!

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?

Mario Puzo “The Godfather”.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?

Atsikeliu 6 ryto ir prabėgu Paryžiaus maratoną. Grįžęs suvalgau avižinės košės ir lekiu į oro uostą. Kelionėje traukiniu programuoju aplikaciją/projektą, kurį jau ilgą laiką norėjau įgyvendinti. Skrydis į Vilnių. Lėktuvui nusileidus aplankau tėvus, paragauju močiutės cepelinų, išlekiu į Turing Society renginį Vilniuje. Po renginio su šeima apsilankome teatre, pasivaikštome po Vilniaus senamiestį ir iškart po to sėdu atgal į lėktuvą ir grįžtu į Paryžių (taip, pakeliui programuoju). Paryžiuje važiuoju tiesiai į universitetą ir atsiskaitau ilgai kurtą projektą. Vakare sudalyvauju kokioje konferencijoje apie Startup’us bei pakeliui namo, minant dviračiu, susiskambinu su keliais draugais. Grįžęs namo – tiesiai į lovą.

Kaip visa tai spėčiau? Net nežinau, neklauskite :)

Daugiau apie Tomo Moškos veiklą Turing Society https://www.facebook.com/tsocietylt/

Daugiau apie interviu projektą https://www.facebook.com/sviesult/

Su Une susipažinau prieš beveik septynetą metų. Turėjom, ir vis dar turim, keletą bendrumų - licėjų, psichologiją ir rašymą. Per visą šį laiką Unė manęs nepaliovė žavėti entuziazmu moksliniams tyrimams ir nuoširdžiu patirties pasidalinimu su moksleiviais, ir ypač tuo, kaip rašymo pomėgį ji pavertė (ir vis dar verčia, viena knyga po kitos) apčiuopiama realybe, su kuria gali susipažinti visos šalies žmonės. Dėl viso to labai džiaugiuosi, kad ji sutiko pasidalinti savo mintimis atsakydama į keletą klausimų.

Jūsų dėmesiui - Unė Kaunaitė.

Kuo norėjote būti užaugusi, kai buvote vaikas?

Aktore ir rašytoja.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?

Negalėčiau įvardinti vienos profesijos, tačiau viena mieliausių man - rašymas. Jam ypač svarbi empatija - gebėjimas įsijausti ne tik į kitus žmones, kurie įkvepia rašyti, bet ir į savo veikėjus. Skaitydama jaučiu, kai rašytojas nemyli savo personažų, tuomet ir pats skaitydamas jų nemyli, dėl jų neskauda. Augdami empatiją "barstom" - vis geriau žinom, kaip turi būti, ir tada nesistengiame į kitus įsiklausyti, iš tiesų išgirsti jų istorijų. Kad taip nebūtų, turi sau nuolat tai priminti ir likti atviras naujiems dalykams. Kaip vaikas.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?

Bent kol kas tai - išleistos knygos. Kai išgirstu, kad vienam ar kitam žmogui mano knyga padėjo nesijausti vienišam, suprasti, kaip jaučiasi, atrasti atsakymą... Tai ne tik džiugina, bet ir suteikia prasmę. Kaip to pasiekiau? Per didelį užsispyrimą, nemažą gabalėlį sėkmės ir padedama mane supusių žmonių.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?

Labai didelę. Tikiu, kad reikia rasti darbą (ar - ypač šiandien - darbus), kurie leidžia tau būti laimingu - tada net nereikės dirbti. Taip kol kas ir jaučiuosi. 

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?

Tuo pačiu, bet šiek tiek daugiau laiko skirčiau kūrybai.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?

Išmokti vairuoti! Tikrai mėgstu viešąjį transportą, tai tobula vieta pamąstyti ir kurti, tačiau per ilgai atidėlioju šį įgūdį.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikametei sau, koks sakinys tai būtų?

Nenorėčiau nieko pasakyti, nes net ir vienas sakinys galėtų ką nors pakeisti. Gal tik nematomai kurį laiką pasižiūrėti iš šono. 

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?

Sąrašą galėčiau rašyti ilgą, bet apsistosiu ties sena savo svajone - psichinių ligų švietimu. Šių skaičiui augant mums būtina keisti visuomenėje įsisenėjusius stereotipus ir supažindinti ją su priežastimis, simptomais ir būdais reaguoti.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?

Gebėjimas bendradarbiauti. Kad ir kaip mūsų švietimo sistema stengiasi vertinti kiekvieną individualiai, iš tiesų prasmingus darbus ir didelius pokyčius galime įgyvendinti tik kartu.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?

Galvoje sukasi tūkstančiai idėjų, bet jei tai būtų tik viena paskaita, norėčiau išgirsti juos pačius - nors kartą ne dėstyti tai, kas man atrodo svarbu, o iš tiesų išgirsti, kas rūpi jiems ir apie tai padiskutuoti.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?

Nenorėčiau, kad taip nutiktų, bet turbūt pasirinkčiau J. Korčako "Karalius Motiejukas Pirmasis". Ją gali skaityti mažas, gali skaityti suaugęs... ir tikrai vėl skaitysiu senatvėje.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?

Tokia, kaip visos mano dienos - kasdien vis kitokia! Iš tų dienų geriausios tos, kurių vakarais jaučiu, kad padariau kažką prasmingo - kam nors padėjau, kažką naujo supratau arba tiesiog pabuvau su man brangiu žmogumi.

Daugiau apie Unės Kaunaitės veiklą https://une.lt/

Daugiau apie interviu projektą https://www.facebook.com/sviesult/

Tomas Byčkovas yra muzikantas. Tačiau kai pirmąsyk išgirdau apie jo veiklą, girdėjau ne muzikanto, o keliautojo pasakojimą. Tomas dviračiu numynė iš Lietuvos į Iraną. Ir šio sakinio įspūdingumas yra ne tiek pačiame fakte, kiek sprendime ir procese, prieš miegą tiesiant hamaką ir kliaujantis vietinių gerumu kiekvieną dieną, pusmetį. Apart šios įspūdingos patirties ir atvirumo aplinkai, kurį, tikiu, bene privalu išsiugdyti grojant muziką gatvėje, Tomas dalinasi dar aibe kitų įdomių dalykų - apie Vipasaną, rizikingus sprendimus ir vidinę laisvę. Dėl to labai džiaugiuosi, kad Tomas suteikė man progą jį pakalbinti.

Jūsų dėmesiui - Tomas Byčkovas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?

Paauglystėje norėjau būti krepšininku. Žaidžiau mokyklos rinktinėje, buvau kapitonas.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?

Aš esu muzikantas. Dar daug įgūdžių turiu išvystyti - ritmai, harmonijos, natos. Atsidurti ten, kur esu dabar man padėjo šalia esantys žmonės, kuriuos stebėdamas mokiausi. Tie mano įgūdžiai yra labiau emociniai nei konkrečios žinios. Atvirumas savo klaidoms ir ribotumui man leidžia nebijoti eksperimentuoti, ieškoti savo būdo išreikšti kūrybą, prašyti kitus muzikantus sugroti mano galvoje skambančią muziką.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?

Mano didžiausias laimėjimas yra vidinė laisvė. Žinoma, ji nėra nušvitusio žmogaus laisvė, bet bent kruopelytę jos karts nuo karto patiriu. Kai buvau gyvenimo kryžkelėje - gyventi saugiai tęsiant mokslus ir siekiant karjeros ar keliauti be didelių santaupų, pasirinkau rizikuoti. Šis veiksmas man labai atsipirko. Negalvoju, kad saugus gyvenimo būdas yra blogesnis nei klajokliškas. Tame gyvenimo etape rizika man padėjo pažinti save geriau. Vėliau pradėjau praktikuoti Vipasanos meditaciją. Tai labiau atsitiktinumas nei samoningas pasirinkimas, tačiau dabar šią techniką sąmoningai renkuosi kas dieną. Visuose veiksmuose būnu užsispyrręs. Kartais ir bukai. Dažnai tik veiksmo pabaigoje patyriu rezultato malonumą.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?

Aš džiaugiuosi, kad groju muziką ir galiu iš to pragyventi. Ne visada tai darydamas jaučiuosi laimingas. Tačiau stengiuosi tai daryti nuoširdžiai. Aš galvoju, kad  laisvė mane daro laimingu.  Neseniai parduotuvėje mane aptarnavo kasininkė, kuri buvo tokia laiminga, kad aš jai netyčiom ėmiau pavydėti. Ir kaip galima pavydėti kasininkams Lietuvoje? Pasirodo yra laimingų ir šios profesijos atstovų. Nesu užtikrintas, kad nekeisiu savo profesijos. Keisčiau ją į tokią, kuri nekenktų kitiems žmonėms, ir ją atlikdamas kaip išeina dauginčiau laimę kaip ta kasininkė. Po susitikimo su ja jaučiausi laimingas nors ta diena nebuvo pati sėkmingiausia. Kiekvienas žmogus nešasi tam tikrą potencialą. Reikia jį pasimatuoti ir nelipti auksčiau, kai dar neatėjo metas.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?

Ieškočiau savęs ir bendraminčių, gročiau muziką (bet neimčiau piniginio atlygio), statyčiau pastatėlius ir prižiūrėčiau sodą. Kartais pakeliaučiau.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?

Norėčiau išmokti groti arabiškas melodijas ir ritmus.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?

Nebijok klysti ir mylėk savo tėvelius.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?

Laimės istorijos.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?

Manyčiau, kad priklauso nuo profesijos ir pareigų. Tačiau socialinis aspektas man svarbesnis, nes gali turėti visas žinias apie laimę, bet neturėti įgūdžių tą laimę patirti. Darbas turi teikti laimę. Bet kuris darbas tai gali duoti. Būti laimingam reikia įgūdžių ir nuolatos juos praktikuoti.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?

Apie savo kelionę dviračiu iš Lietuvos iki Irano, stereotipus, baimę ir laimę be jos.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?

Nenorėčiau užsisukti vienoje idėjoje ar istorijoje. O knygose apie tai ir rašo. Taip pat nenorėčiau, klausytis vienos dainos. Jei taip atsitiktų, pasirinkčiau nieko neskaityti ir nieko neklausyti.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?

Be skubėjimo. Atsibusti prieš saulės patekėjimą. Ramūs pusryčiai. Tylos akimirkos. Darbas. Sotūs pietūs. Paprastas, bet asmeniškas pokalbis su artima siela. Vakarienė su pyragu. Anksti atsigulti.

Daugiau apie interviu projektą https://www.facebook.com/sviesult/