Content

Tik bijok netikėt

Nuotrauka iš asmeninio albumo. Italija, 2013

Kai paskutinį vakarą Venecijoje vienas italas pradėjo dalintis savo kelionių patirtimi ir pasakoti, kad žiemą Lietuvoje net neprašvinta, tik nusišypsojau ir tiek (mat dar pridūrė, jog vidurvasarį nesutemsta). Tačiau dabar jį sutikus tvirtai pritarčiau - rodos, jog prietema tvyro visą dieną. Ir tai (sudėjus kartu su visais kitais darbais ir mažais rūpesčiais) nesuteikia itin daug džiaugsmo. Bet, vis dėlto džiaugiuosi aš, būtent tokia aplinka yra lengvas stumtelėjimas suvokti, kiek gali nuveikti pats, atmetęs šalin išorines aplinkybes. 

"The problem, often not discovered until late in life, is that when you look for things like love, meaning, motivation, it implies they are sitting behind a tree or under a rock. The most successful people recognize, that in life they create their own love, they manufacture their own meaning, they generate their own motivation." - teigė astrofizikas Neil deGrasse Tyson. Suvokti savo galimybes ir atsakomybę yra itin svarbu, nes, dauguma atveju, kalta ne aplinka: ne vaikai, draugai, tėvai, kiti vairuotojai ar vyriausybė. Ir tik tai pripažinęs gali judėt į priekį ir taip padėti sau. Lyg energijos generatorius gali kurti meilę, prasmę ir motyvaciją, jomis gyventi pats ir jomis maitinti kitus. Tam nereikalingi skambūs šūkiai, filmai ar kiti žmonės. Jie padeda, tiesa, bet visada pravartu prisiminti: bene viską galim susikurti patys, čia pat, ir nereikia nieko laukti ar ieškoti.

Galbūt dėl to man taip patiko sutiktos moters, gyvenančios Provanse žodžiai: kur bebūtum, visur kartu vežiesi save. Nes tuo metu, kai su ja kalbėjau, pati buvau pradėjusi apie tai mąstyti. Aplinka ne tokia svarbi, nes kiekvienoje kelionėje tempiesi paskui savo praeitį, tuo pačiu - gali kurti ateitį. Skirtingose aplinkose skirtingos aplinkybės - galbūt pasakysit, ir būsit teisūs, bet tai tesąlygoja skirtingus kelius. Ne galutinius tikslus. Ir kol keliauti yra be galo gera ir sveika, vargu, ar tai yra panacėja problemoms. Nuo jų nereikia bėgti iškeliaujant. Nes, nemaža tikimybė, jos iškeliaus kartu.

Tad kaip beslėgtų šviesos stygius, jis priverčia ieškoti mechanizmo viduje, tokio, kuris veikia nepriklausomai nuo oro sąlygų ir generuoja šviesią būseną. Ir aš už tokią paspirtį esu dėkinga. Nes besistengdama atsverti ne itin palankią aplinką savo veiksmais, nuveikiu daugiau darbų ir aprūpinu save smagesniu laisvalaikiu. Ir visa tai parodo kiek mažai tereikia tam, kad sugeneruot mažą laimę. Tereikia tikėt - savim, žmonėmis, ateitim. Ir kai viskas eina ne visai ta kryptim, kuria norėtųsi - dirbt dar sparčiau ir tikėt dar labiau.

"Tik bijok netikėt" matau užrašyta vos pravažiavus pro Konstitucijos prospektą ir kaskart atkreipiu dėmesį, bet vakar pamačius tuos žodžius nusišypsojau. Nes supratau, kad tai turbūt ir turėtų būti didžiausia baimė - netikėti. Netikėti, kad gausi darbą ar kad išlaikysi egzaminą, kad pasveiks tavo vaikas ar priartėsi žingsniu arčiau svajonės. Ir jei esi pakankamai drąsus, kad tikėtum ir pakankamai stiprus, kad kliautumeisi savo vidiniu varikliu, nebelieka ko bijoti.


2 komentarai (-ų):

  1. Taip Saulius Mykolaitis dainavo. "Tik bijok netikėt". Gražu. Bet jis pats ar nebijojo? O kaip nebijot, kai taip bijosi? Man bijosi dažnai...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aha, "Matricoj". Turbūt bijojo. Ir gal būtent dėl to tokius žodžius ir parašė. Ieškodamas kažko, kuo galėtų tą baimę paveikti. Dainuoja, kad baimė seka lyg šuo, bet pats sau atsako "užmiršau, kad tikiu debesėlio šviesa" :) Man toj dainoj gražu toks vienis viso pasaulio, visų gyvybių ir jausmų. Rodos, jį pajautus, baimė kiek pasitraukia :)

    AtsakytiPanaikinti

Atradimams

Užsisakyk Šviesu.lt naujienlaiškį

Vardas

El. paštas *

Pranešimas *

Archyvas