Search

Content

Rimtoji animacija

Animacija - žodis, dažnai sukeliantis šypseną ir asociacijas su vaikams skirtais filmukais (ir, turbūt, visai pagrįstai). Tačiau esti ir kitokios animacijos - dramatiškos, įtemptos, persotintos jausmų bei egzistencinių klausimų. Ir anaiptol nevaikiškos. Būtent apie tokius animuotus filmus šiandien ir rašau. Kokybiškus, prasmingus, su, dažnai, derama humoro doze, bet apskritai - kuo rimčiausius.

"Waking Life" - kvaitulį galvoje sukeliantis ir tuo pačiu begalę taiklių minčių pažeriantis filmas. Pasakojimas jame vyksta lyg sapnas - įvykiai išsibarstę, neturi akivaizdžios tvarkos, viskas raibuliuoja, rodos, tuoj pabusi. Kaip žinot, anglų kalboje dream reiškia ne tik sapnavimo procesą, bet ir žodį svajoti. Taigi, čia kalbama ir apie svajones, kurios, pasak vieno iš veikėjų, yra užmirštos. Bet mes galime tai pakeisti (teigia filmas, nestokojantis įkvepiančių veikti idėjų) patys svajodami ir rodydami pavyzdį kitiems. "Dreaming with our hands and dreaming with our minds." Tad ne tik svajoti, bet ir svajonėmis gyventi, bet ir jas pildyti. "So whatever you do, don't be bored, this is absolutely the most exciting time we could have possibly hoped to be alive. And things are just starting." 
"A Scanner Darkly" - to paties režisieriaus kaip ir "Waking Life" (Richard Linklater ) kurtas, paremtas tuo pačiu animacijos užpiešimo (jei leisit taip išsireikšt) principu, kai aktorių suvaidintos juostos yra perkeliamos į animacijos pasaulį. Neišvengiantis ir to šiokio tokio nerealumo prieskonio. Ir vis dėlto, ši juosta jau kurta kaip vientisa, nuosekli drama su tam tikru veikėjų ratu. Čia kalbama apie naujos kartos narkotiką, apie jo prevenciją, inovatyvius kostiumus, nuslepiančius tapatybę, apie ištikimybę darbui ir žmonėms, priklausomybę nuo darbo ir žmonių, nuo veiklų ir substancijų. Įmetamas ir šiokios tokios paranojos krislas, verčiantis mąstyti, kaip didžiulės korporacijos valdo pasaulį, pačios tiekdamos produkciją, pačios ir sukurdamos jos paklausą. Kokybiškas, rimtas, jūsų dėmesio vertas filmas.
"Persepolis" - animacija apie karą, revoliucijas ir bandymą prisitaikyti po jų. Filmas apie kovojimą už laisvę, maištą dėl saviraiškos, maištą dėl maišto, skirtingas kultūras ir jų poveikį žmogaus požiūriui. Be viso to, tai juosta apie savo šaknų, savo ištakų pažinojimą, vertinimą, didžiavimąsi tuo, kuo esi. Įteigiamas faktas, kad turi eiti pakėlęs galvą dėl savo kilmės. Kokia svarbi drąsa kalbėti, kokia ne mažiau svarbi yra išmintis tylėti. Tai, vėlgi, gan rimta juosta, kurioje jaučiamas nemenkas politinis (ir istorinis) skonis, bet tuo pačiu netrūksta ir švelnesnių, laisvesnių epizodų, tad jei jus domina Irano istorija, jei domina drąsūs personažai, nebijantys reikšti savo nuomonės arba netgi už ją žūti, jei esate nusiteikę ne tipiškam filmui, o dar ir animacijos rūbuose, tuomet nieko nelaukite ir nerkit į šią neramią savo tapatybės suvokimo istoriją.
"Paprika" - dar vienas šio sąrašo filmas apie sapnus. Tikrai nesu didelė anime gerbėja, bet šio filmo scenarijus patraukė: išrasta mašina, leidžianti pamatyti ir savotiškai pasijungti į kitų žmonių sapnus, ką sėkmingai (nors paslapčiomis) ima naudoti gydytojai. Tačiau aparatas netikėtai pavogiamas ir žmonių, kurie naudojo šį prietaisą, ir sapnai susijaukia. Sunku beatskirti kur sapnas, kur realybė, nes net nebeaišku, kas šiurpina labiau. Sapno epizodas su triukšmingu spalvotu karnavalu, dar pačioje pradžioje, kiek nejaukiai privertė jaustis ir mane. Apibendrinant - puiki idėja, įdomus jos įgyvendinimas, kiek keistos detalės ir įspūdingas sapnų pateikimas.
"Chico and Rita" - šį filmą visai nesunkiai įsivaizduoju ne animaciniame formate, tačiau animacija jame tiesiog sužydi, dar labiau išryškindama svarbiausias šio filmo linijas - emociją ir muziką -, taigi, meilę ir šokį, aistrą ir klavišus, skausmą ir pasakišką balsą. Gyva, besimainanti, jausmus pagaunanti ir nešanti toli nuo ekranų į pietus, į saulėtus rytus be įsipareigojimų, muzikos ritmu, plevenant suknelėms ir nesąmoningai judant kojoms. Mano simpatijas pasiglemžusi animacija, kaip ir aukščiau aprašytosios, net nekvepianti vaikiškais žaidimais. Tikra, sudėtinga ir vis dėlto labai graži, maloninga akims ir ausims. Siūlau peržiūrėt, jei jaučiat bent kiek prielankumo muzikai. Arba neprastiems filmams. Arba ir tam, ir tam.
"5 centimeters per second" - kaip ir "Paprika", japoniškos animacijos filmas. Tik šis - lėtesnis, kiek naivesnis. Gaivesnis. Galima grožėtis tyliai krentančiais vyšnių žiedlapiais (sakoma, jie leidžiasi penkių centimetrų per sekundę greičiu), ar stebėti aršią žiemą, matyti, kaip gamta ir jos grožis įsigauna į užimtus gyvenimus, kaip gamtos atšiaurumas atskleidžia jausmus. Filmas apie meilės istorijas. Kuklias, tylias, bet labai nuoširdžias. Peržiūrėjau šią juostą, nes akimis užkabinau vieną šio filmo apžvalgą, kurioje buvo teigta, kad ji sukurta romantikų romantikams, svajotojų svajotojams. Ir dar pridurta, kad žiūrovai, praleidę šį filmą, prarastų kažką labai ypatingo. Pripažinsiu, įtikino. Nežinau, kiek prarasčiau nežiūrėjus, bet kad filmas labai gražus - sunku nuneigti. Lengvas lyg koks vyšnios žiedlapis, skaidrus ir akį glostantis estetiškai. Tad jei čia yra romantikų ir svajotojų - valandos veltui, tikiu, neprašvaistysit.
"Mary and Max" - tai filmas, kuris buvo mano pati pradinė paskata daugiau papasakoti apie rimtą animaciją. Turbūt pirmas toks animacinis filmas mano repertuare. Labai skaudantis, nors nevengiantis prajuokinti, juodai baltas, pilkai raudonas. Filmas apie ypatingą ryšį tarp dviejų vienišų žmonių. Apie laiškus, siuntinius, klausimus ir draugystę. Velniškai gražią. Gyvendami skirtinguose žemynuose jie pradeda susipažinti ne tik vienas su kitu, bet ir su skirtingais kraštais. "Unfortunately, in America, babies are not found in cola cans. I asked my mother when I was four, and she said they came from eggs laid by rabbis. If you aren't Jewish, they're laid by Catholic nuns. If you're an atheist, they're laid by dirty, lonely prostitutes." Gera, stipri kino juosta. Dievaži, rašau ir netveriu kailyje dar kartą peržiūrėt ją. Tai patariu padaryti ir jums, tikrai.


Neatmeskit filmo vien dėl stereotipų, žvelkit giliau ir neįtikėčiausiose formose (kalbant ne vien apie kiną) atrasit nuostabiausių dalykų. 


2 komentarai (-ų):

  1. labai patiko įrašas. :> tiesa, mačiau dar tik "mary and max" ir "paprika", taigi turėsiu dar keletą malonių valandų... ir, pastebėjau, kad nepaminėjai "The Illusionist" (2010), kuris man taip pat pasirodė vienas iš labai gerų rimtosios animacijos pavyzdžių. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai, visai buvau jį užmiršus. Ačiū už papapildymą!

    AtsakytiPanaikinti

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas