Žydrūnas Savickas yra stipriausias pasaulio žmogus. Tam, kad to pasiektų, jis turėjo investuoti itin daug laiko ir pastangų į treniruotes ir pasiruošimą varžyboms, tad labai įdomu užduoti Žydrūnui keletą klausimų apie šiuos procesus kaip jo karjeros dalį ir išgirsti jo mintis apie tobulesnį švietimą ir tikslų įgyvendinimą.

Jūsų dėmesiui - Žydrūnas Savickas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas? 

Kai buvau vaikas, norėjau daug kuo būti; ir vairuotoju, ir gaisrininku, ir kareiviu. Bet labaiusiai galbūt viliojo tolimi kraštai, todėl labai norėjau būti jūrininku ir keliauti po pasaulį. Kadangi tapau galiūnu, tai praktiškai išsipildė svajonė - apkeliavau jau daugiau nei 80 valstybių.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?

Sporte svarbiausia yra motyvacija ir disciplina. Jeigu esate motyvuotas, tai labai lengva laikytis disciplinos ir daug dirbti norint pasiekti užsibrėžtus tikslus. 

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?

Didžiausias pasiekimas - kad man pavyko tapti stipriausiu pasaulyje ir tą laimejimą pakartoti daug kartų. Taip pat kad 15 metų pavyko išsilaikyti aukščiausiose pozicijose.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei? 

Kai užsiimi tuo, kas tau patinka, tai tu niekada nedirbi. Tiesiog visas gyvenimas tampa daug įdomesnis ir turiningesnis. Nėra skirstomas laikas į darbo laiką ir poilsio laiką. Viskas tampa vientisa.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų? 

Tuo pačiu, nes aš darau tai ne dėl pinigų, bet darau tai, kas man patinka.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?

Išmokti ispanų kalbą.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?

Svajok, dirbk ir tavo svajonės išsipildys. 

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?

Labai trūksta dorovės ir etikos ugdymo. Taip pat labai trūksta gyvenimiškų dalykų suvokimo, tokių dalykų, kaip žmogaus sveikata ir mityba. Žmonės baigia mokyklą ir nežino, kas yra gerieji ir blogieji riebalai, nežino maisto medžiagų, kurias jie valgo kasdien, nemoka pasidaryti tinkamos dietos ir panašiai. Pats žmogus yra užmirštas mokykloje - tiek fiziškai, tiek dvasiškai.  

Jei vestumėte paskaitą visiems lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?

Apie žmogaus misiją žemėje ir visatos suvokimą. 

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?

Vedos.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena? 

Mano kiekviena diena yra tobula, nes darau tai, ką noriu tą dieną. Visi žmonės turi gyventi taip, kad jie gerai jaustųsi ir kad būtų gera juos supantiems žmonėms. 

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/  

Linas Kukuraitis yra socialinės apsaugos ir darbo ministras, prieš tai daugybę metų vadovavęs Vilniaus "Caritui". Gera ministrų kabinete matyti žmogų, kurio tikslai suformuoti patirties dirbant su visuomenės problemomis tiesiogiai ir kurio siekis yra bendruomenės gerovė, tiesiai ir nuoširdžiai kalbant apie vertybes, ne vien pasisakymais, bet ir asmeniniu pavyzdžiu. Dėl to labai džiaugiuosi galėdama Linui užduoti keletą klausimų apie jo profesiją, požiūrį į švietimą ir visa, kas svarbiausia.

Jūsų dėmesiui - Linas Kukuraitis.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Indėnu (juokiasi). Neatsimenu jokių savo svajonių, tiksliau, profesinių svajonių. Viena tokių tapatybių yra indėnas, nes labai domėjausi indėnais, o kai pradėjau buriuoti, svajojau vienas su mažu laiveliu perplaukt vandenyną.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Vienas svarbiausių įgūdžių yra gebėt atjaust, gebėt įsijaust į kitą žmogų. Vadinama empatija. Ir be jo socialiniam darbe, socialinėj srity nieko negali padaryt. Tad pabūti kito batuose, iš jo perspektyvos žiūrėti.

O kaip man pavyko? Kažkiek gal duota, nes atsimenu, visada rūpėdavo, kaip kitas žmogus jaučiasi. Bet ir su manim taip elgėsi žmonės - klausydavosi, bandydavo mane suprasti ir atpažinti. Mano tėvai, mano mokytojai gyvenimo, vadovai. Tad turėjau tokių gerų pavyzdžių, o paskui - praktika. Gyvenimas bendruomenėj, tokioj labai tamprioj žmonių bendruomenėj, kur santykiai labai intensyvūs, artimi ir be to įgūdžio labai sunku būti adekvačiu bendruomenės nariu.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Tai absoliučiai susiję. Misijos, prasmės klausimas labai smarkiai prisideda. Man atrodo, vienas svarbiausių mūsų poreikių yra palikti palikimą po savęs. Šitam darbe aš jaučiuosi nuolat prisidedantis prie kitų gerovės, o tai ir yra tas palikimas šitoj Žemėj.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Greičiausiai tuo pačiu.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
(Ilgai tyli) Nemažai įgūdžių, kurių norėtųsi. Vienas, kurio trūksta ir reikia šitam naujam darbe, yra nardymas politiniuose vandenyse, gebėjimas gerus dalykus pravesti pro politinį procesą. Suderinimai seime, su partijomis, su kertiniais asmenimis ir taip toliau. Jis labai reikalingas ne tik man, bet ir visai ministerijai, o ir visiems Lietuvos žmonėms.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Viskas gerai. Viskas yra gerai, nes man atrodo, kad dvylikamečiai, o ir aš pats... Jiems reikalingas nuolatinis paliudijimas ir patvirtinimas, kad viskas gerai. Tuo metu savivertė krypo (juokiasi), tad reikia tokio bazinio patvirtinimo, kad iš tiesų tai viskas yra gerai. Ačiū tiems žmonėms, kurie tai man pasakė.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Man atrodo, labai trūksta savęs pažinimo per patyrimą, ne didaktinės disciplinos, bet per patyrimą, kuriame aš save atpažinčiau kaip absoliučiai vertingą ir autentišką. Ir kad ta kultūra skleistųsi mokykloje ir mūsų tarpe. Pirmiausia tokios disciplinos reikia mokytojams.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Gebėjimas užmegzti ryšį su kitu žmogumi. Būti ryšyje su žmogumi. Empatija yra vienas tų dalykų, bet ir gebėjimas atliepti...

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie mūsų suirusį visuomenės socialinį audinį... Ir kaip jį sustiprinti, sutankinti.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Biblija.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Tėvadienis (juokiasi).

Labai dėkoju Gabijai Vitkevičiūtei už pagalbą ir galimybę užduoti šiuos klausimus ministrui, o taip pat ir itin malonų bei draugišką bendravimą.

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/  

Diana Lobačevskė bėga maratonus. Ji atstovavo Lietuvą Londono ir Rio olimpiadose, ji yra laimėjusi keletą įspūdingų tarptautinių bėgimo varžybų, ji yra profesionali sportininkė. Tai ne itin dažnas karjeros pasirinkimas, ir man visada rodosi, kad sportininkai didžių rezultatų pasiekia ne vien fizinėmis treniruotėmis, bet ir nusiteikimu bei požiūriu, ypač sportininkai, kolekcijoje turintys tokius pasiekimus kaip Diana. Dėl to labai įdomu Dianai užduoti keletą klausimų apie jos veiklą ir požiūrį į švietimą, profesiją bei tobulėjimą.

Jūsų dėmesiui - Diana Lobačevskė.

Kuo norėjote būti užaugusi, kai buvote vaikas?
Užaugusi labai norėjau būti daktare.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Mano profesijoj labai reikalinga ištvermė, valia, užsispyrimas, mokėjimas kontroliuoti save didžiuliam nuovargy. Ištvermę turiu jau nuo prigimties, man daug nereikia pastangų ją lavinti, aš tiesiog visada jaučiau didelį malonumą bėgdama ilgus nuotolius.Visa kita - valia, užsispyrimas, mokėjimas daryti per "negaliu" - viskas išsiugdoma per treniruotes. Tam reikia laiko, kantrybės ir išmokti išlaukti.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Visi mano nubėgti maratonai yra mano didžiausias pasiekimas, kodėl? O todėl, kad kiekvienas Maratonas man ypatingas, su savom emocijom, nes kiekvienas Maratonas labai skirtingas. Ar tai būtų nevykęs prabėgtas Maratonas ar laimėtas - man bet kuriuo atveju neša džiaugsmą, patirtį. Ir kirtus finišo liniją jautiesi tiesiog ypatingai! Tik nuoseklus darbas, mylėjimas to, ką darai, rėžimas ir tikslo siekimas duoda saldžių vaisių.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Jeigu manęs paklaustų "ar tu laiminga?", aš atsakyčiau LABAI!!!! Nes turiu užsiėmimą, kurio negalėčiau pavadinti darbu, nes aš su didžiausiu noru viską darau ir kiekviena treniruotė man atneša gerų emocijų, nesvarbu, kad kažkurią dieną tau nesibėga ar esi pervargus, bet kaip ir sakiau, - man didžiausias malonumas yra tame, kokią aš gaunu patirtį, kiek sugebu jausti savo kūną, mokėti valdyti save sunkiose situacijose. Tas ir neša laimę.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Bėgiočiau vis tiek. Bet aišku, jeigu nebūtų pinigų, reiškia, reikėtų pragyventi kitaip. Manau važiuočiau prie jūros ir būčiau žvejė. Man patinka vanduo, jūros ošimas.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Labai norėčiau, kad daugiau laiko skirčiau mokslams, savęs tobulinimui.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikametei sau, koks sakinys tai būtų?
Visko gyvenime išmok išlaukti!

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Manau dabar jaunimas auga labai protingas, bet jiems trūksta fizinės veiklos. Man labai patinka protingi ir išsilavinę žmonės, bet kai jie fiziškai yra silpnesni už savo močiutę, tai jau ženklas, kad reikia kūną savo mylėt, prižiūrėt ir juo rūpintis. Aš nesakau, kad reikia tapti profesionaliu sportininku ir plušti bei prakaituoti kasdien. Bet pasportavus viskas pagerėja - ir savijauta, ir koncentracija, ir kūnas tvirtesnis, o tai reiškia, kad esi Sveikas.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Mokėjimas klausyti.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Aišku ji būtų apie sportą, apie tikslo siekimą, apie žmogaus kūno gebėjimus kritinėse situacijose, apie tai, kaip nebijoti svajoti.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Tai būtų savęs tobulinimo knyga.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Mano tobula diena: ramus rytas su kavos puodeliu, po to būtų treniruotė - pora valandų bėgimo, dušas, pietūs, poilsis, knygos skaitymas. Po pietų vėl treniruotė porą valandų, vakarienės ruošimas su savo šeima, dienos įspūdžių pasidalinimas ir saldus miegas.

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/ 

Rimvydas Valatka rašo politines apžvalgas ir straipsnius apie visuomenės aktualijas, veda radijo laidas, dėsto Vytauto Didžiojo Universitete ir yra vienas tų gan retų žurnalistų, turinčių kritišką ir argumentuotą poziciją. Nūdienos clickbait antraščių ir atitinkamos kokybės straipsnių kontekste tokia žurnalistikos praktika rodosi itin reikalinga ir vertinga. Dėl to labai džiaugiuosi, kad galiu Rimvydui Valatkai užduoti keletą klausimų apie jo profesiją, požiūrį į švietimą ir kitus visai reikšmingus gyvenimo aspektus.

Jūsų dėmesiui - Rimvydas Valatka. 

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Daug kuo. Per daug kuo. Vardijant istorine tvarka: inžinierium, profesionaliu krepšininku, profesionaliu rašytoju, chemiku, literatūros istoriku, niekuo. Kaip matote, vaikams ir paaugliams geriau nesukti sau galvos dėl to, kuo jie bus užaugę, nes iš to jei ir išeina kas, tai tas kas geriausiu atveju yra niekas.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Žurnalisto profesija yra labiau gyvenimo būdas, nei kažkokių įgūdžių rinkinys. Apskritai net neteisinga taip sakyti, kad štai tokiai ir tokiai profesijai (atmeskime profesionalius krepšininkus, operos solistus, balerūnus ir šuolininkus į aukštį, 100 m bėgikus etc.) reikalingi tokie ir tokie dalykai.

Priešingai, žiūri, kaip savo turimus įgūdžius, savybes, protą pritaikyti profesijai, kurią pasirinkai. Tai daug rezultatyviau nei laužyti save bandant iš savęs išlaužti tai, ko tavo protas ir kūnas negali išspausti. Einant tokiu praktišku keliu netrukus paaiškėja, kad ne tau profesija, o tu profesijai suteikei vieną kitą atspalvį.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Kai taip paklausėte, pradėjau mąstyti. Ką sumąsčiau? Neturiu jokių pasiekimų – nesu gavęs jokios prestižinės premijos, nesu parašęs nė vieno bestselerio, neužsidirbau pinigų – neturiu, kaip įprasta lietuviui, nei sodo namo, nei kaimo sodybos. Priešingai, esu keikiamas ir koneveikiamas kiekviename žingsnyje. Kai pagalvoji, tai kaip tokį dar šventa Marijos žemė nešioja.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Atvirai kalbant, aš nežinau, kas yra laimė. Man regis, žmonės pernelyg daug ir pernelyg dažnai pliauškia apie tai, ko neišmano. Laimė – viena tokių temų. Turbūt tiksliau būtų sakyti, kokią įtaką mano profesija turi mano savijautai.

Jei taip pasuktume klausimą, tai galiu pasakyti, jog, nepaisant to, kad žurnalisto darbas yra be galo sunkus, tai yra toks darbas, kurį dirbi ir sekmadienį, ir po darbo valandų, ir nesuki sau galvos, kada ateis penktadienis. Įsivaizduoju, kaip blogai jaučiasi tie žmonės, kurie sekmadienį su siaubu ima galvoti, kad rytoj vėl į darbą, o pirmadienį po pietų jau ima svajoti, kada ateis penktadienio vakaras. Man toks darbas būtų katastrofa.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Ačiū Dievui, jie egzistuoja. Jei pinigai neegzistuotų, nebūtų ir šio interviu. Abu tupėtume medyje ir drauge su kitomis beždžionėmis muštumėmės dėl to paties banano arba kasytume vienas kito kailiukus. Nereikėtų pamiršti, kad pinigai yra universali vertybė, kuri leidžia mums pernai uždirbtą bananą perkelti į kitus ar dar kitus metus, leidžia skolintis iš ateities, kad turėtume būstą ir galimybę visaip judėti erdvėje, mokytis. Pinigai dėl mūsų godumo yra lygiai tiek pat kalti, kaip ir dirbama žemė, gyvulių bandos, namai. Kaip kažkada gražiai apie alkoholį yra pasakęs poetas Sigitas Geda, esencija nekalta, kad žmogus durnas. Taip ir su pinigais.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Man šitas klausimas per sunkus. Apskritai, jeigu šitaip kelčiau klausimus, tikriausiai absoliučiai nieko nemokėčiau dirbti. Man toks klausimas primena tobulą karikatūrą: sėdi po palme bičas ir mąsto, kuo gi jam čia užsiėmus, ką čia nuveikus, ko išmokus. Eina dienos, mėnesiai, metai, o vaizdas vis tas pats.

Tai turtingų vyrų ponios gali sau leisti taip maivytis: noriu išmokti nerti vąšeliu, planuoju išmokti gaminti sušius, žaisti badmintoną. Jei nori išgyventi ir dar turėti sviesto ant duonos užsitepti, klausi paprasčiau: ar turite man kokio nors darbo? Todėl dažnai imiesi to, ko nemoki, nevisai moki, pusiau moki. Norėsi uždirbti – įgysi ir įgūdžių.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Gerai, kad daug skaitai, bet blogai, kad skaitai visokį š... – kelk knygoms kartelę taip pat, kaip ir šokinėdamas į aukštį.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Nieko netrūksta kiekybiškai. Kokybės trūksta. Žmogaus išsilavinimo pagrindas visais laikais buvo gramatika ir matematika. Visa kita – išvestiniai dalykai.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Jei žmogui viskas yra aišku, jei jis viską žino, ir jis niekuo neabejoja, taigi, jei žmogus nuolat nekelia klausimų, į kuriuos nėra atsakymų arba atsakymai yra skausmingi, tai koks iš tokio žmogaus akademikas, net jei jis yra mokslų daktaras, kažką vienoje srityje knibinėjantis profesorius?

Taigi svarbiausia yra kelti klausimus. Klausti – jei norėtumėte visai lietuviškai.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Niekada nedrįsčiau to daryti. Esu ne tik kritiškas, bet ir savikritiškas žmogus – žinau, kad tokia auditorija man aiškiai per didelė.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Iš esmės tai būtų tas pats, kaip uždaryti į beprotnamį. Kai kas sakytų, kad viena tokia knyga beveik atitinka tokį „užmojį“. Tai – Šventas Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentai. Man ši knyga irgi visada po ranka. Bet nenoriu bandyti net įsivaizduoti, jei liktų tik Šventas Raštas. Palikite man visas mano knygas ir tas, kurios dar tik rašomos.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Žinau, kad esu silpnas, nuolat klystantis žmogus, o tobulybė – jau ne iš žmonių, bet iš Dievo gyvenimo. Todėl palikim, kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui, o man – mano netobulas dienas, kai leidžiu sau gaišti laiką, tarkim, ir atsakinėdamas į tokius klausimus. Tai, kas tobula kasdienybėje, yra klaikiai nuobodu ir dar įtartina, ką normalūs, klystantys žmonės išreiškia tokia pusiau abreviatūra #TheRyga.

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/ 

Darbas žmogaus teisių klausimais man visad rodėsi viena prasmingiausių veiklų. Donatas ja užsiima. Jis rašo straipsnius ir knygas, jis dėsto Vilniaus universitete, jis kalba, kai pašnekovai sako, kad visuomenė tam nepasiruošusi (šie žodžiai man visad rodėsi gan mistiniai, nes kaip galima praplėsti visuomenės laisvių suvokimo ribas, ją temaitinant ribotą požiūrį tik patvirtinančia informacija?) Gera matyti pavyzdžius, kai požiūris ir vertybės virsta į karjerą. Tiksliau, ne kai virsta, o kai žmonės patys paverčia savo idėjas į veiklas. Dėl to labai džiaugiuosi, jog galiu užduoti Donatui keletą klausimų.

Jūsų dėmesiui - Donatas Paulauskas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Niekada neturėjau tokio aiškaus noro, todėl visada ką nors išsigalvodavau. Jei kas paklausdavau, pasakydavau pirmą į galvą atėjusią profesiją.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Gebėjimas kritiškai mąstyti, apdoroti sudėtingą informaciją ir ją "išversti" į paprastesnius paaiškinimus. Taip pat - sugebėti formuoti įžvalgas, t.y. tai, ko kiti nemato. Pridurčiau ir gebėjimą rašyti įvairaus žanro ir skirtingo ilgio tekstus. Dar labai svarbu tam tikri oratorystės dalykai - gebėjimas išsisukti iš bet kokio sakinio, kuriame pats bekalbėdamas įklimpsti. Nežinau, ar tikrai aš juos spėjau įvaldyti, bet, rodos, šitai išmoksti daryti praktikuodamasis. Nuolat atsidurdamas situacijose, kuriose reikia išbandyti tuos savo įgūdžius vėl ir vėl.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Savo didžiausiu pasiekimu visada laikysiu tai, kad būdamas 18-19 metų jau rašiau Delfio nuomonių skiltyje ir pamažu tapau nuolatiniu apžvalgininku. Tai man vėliau labai padėjo įvairiuose gyvenimo ir karjeros reikaluose. Į portalą patekau be jokių stebuklų. Tiesiog rašiau įdomius, aktualius tekstus, kuriuos turėjau drąsos pasiūlyti portalo redaktorei.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Esu labai laimingas, galėdamas dirbti su feminizmo, lyčių lygybės, žmogaus teisių temomis. Dėstymas studentams, rašymas, darbas su žiniasklaida man yra labai artimos, įdomios veiklos.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Tuo pačiu, kuo ir dabar. Tik, taip sakant, dykai. :)

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Išmokti dar geriau rašyti!

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Pritildyk magę, mamos nervai nėra geležiniai!

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Filosofijos, religijų istorijos, sociologijos pradmenų. Bet tada su tais moksleiviais visai nesusitvarkytume. :)

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Kritinis mąstymas ir tuo pačiu atvirumas skirtingoms idėjoms ir patirtims. Kartais jie susikerta, bet ir gerai.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie vyriškumo ir moteriškumo normas. Prie šito prisilietę yra visi be išimties, bet mažai kas sugeba į tai pažvelgti kritiškai.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Gal Marcelio Prusto visą "Prarasto laiko beieškant" ciklą? Esu paauglystėje pradėjęs ir sustojęs. Atsimenu, kad labai patiko, bet dabar retai randu laiko (ir, deja, kantrybės) tokiems fundamentaliems skaitiniams.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Nuo to laiko, kai nebereikia eiti į mokyklą, visos mano dienos yra kažkiek tobulos. :)

Daugiau apie Donato veiklą - https://dpaulauskas.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/

Interviu projektą dažnai apibūdinu kaip pokalbius apie karjerą bei švietimą su kūrybingais lietuviais. Kartais kalbinu lietuvius gyvenančius kitose šalyse, tačiau tai yra pirmasis interviu, kurio pašnekovas nėra gimęs Lietuvoje, tačiau čia gyvena ir dirba su Lietuvai itin aktualiais klausimais. Mark Adam Harold yra išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybę ir atneša į vietinę politinę erdvę aktyvaus liberalumo, kurio itin reikia tiek dėl nuomonių įvairovės, tiek dėl kartais skaudžiai paminamų žmogaus teisių. Ir dar - jis kuria muziką. Dėl to man itin įdomu užduoti jam keletą klausimų.

Jūsų dėmesiui - Mark Adam Harold.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Kai buvau labai mažas, norėjau būti paštininkas, nes jie platina informaciją visiems visur mieste, ir jie turi dviračius.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Reikia žinoti kaip įstatymas veikia realybėje, o ne tik ant poperiaus. Ir reikia išmokti skaityti kūno kalbą, nes žmonės meluoja daug. Nežinau, ar “įvaldžiau”, bet greitai sužinojau, kad viskas yra kitaip nei įsivaizdavau prieš rinkimus. O aš nemanau, kad mano darbas politikoje yra mano “profesija”. Labai pilka zona tarp aktyvizmo, pareigos visuomenei, ir nuobodaus skaitymo visokio poperizmo.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Pats išrinkimas yra didžiausias mano pasiekimas. Padėjo faktas, kad daug kas prognozavo, kad tai neįmanoma. Aš biški po RADAR’u skridau, parašiau daug Feisbuke, ignoravau Liberalų raginimus "tylėti apie gėjus ir narkotikus”, ir voila.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Mano tikra profesija yra muzikos industrijoje ir daug yra laimės dėl muzikos. O politikoje dažniau nuvylimas ir vilčių žlugimas nei laimė. Taip pat mano draugė nesupranta kodėl dirbu tiek daug valandų už 250EUR/mėn viešąjame sektoriuje, kai galėčiau uždirbti daugiau privačiame. Būtų geresnis pasirinkimas išeiti iš politikos, iš tikrujų. Bet aš labai laimingas dėl kiekvienos mažos pergalės, ir tai balansuoja situaciją. Padedi vienam žmogui gyventi biški laimingiau, ir dėl to disproporcingai didelė laimė jaučiasi.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Pagročiau daug skirtingose muzikos grupėse. Visų stilių, visais instrumentais, visų tautų žmonėms.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Uždirbti.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Tu esi teisus.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Logikos, demokratijos principų, ir obviously lytinio švietimo. Ir turėtų būti daug progų vaikams daryti savo projektus, o ne tik robotiškai išmokti sąrašą žodžių. Labai remiu (net finansiškai) Povilo Poderskio iniciatyvą dalinti kiekvienam vaikui po mikrokompiuterį, pvz. Buvo kompiuteris mano mokykloje ir namie, išmokau daug be mokytojų pagalbos, parodžiau draugams ir tt.
Ai ir manau, kad kiekvienas turėtų išmokti šaudyti. Bent minimaliai. Gali pradėt jau mokykloje.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Gal pasakysiu, kad empatija yra svarbiausia. Labai sunku gyventi jeigu nesupranti kad ir kiti žmonės turi jausmus, turi tikslus, ir tu pats nesi svarbiausia visatos dalis. Turi suprasti, kodėl žmonės reaguoja taip, kodėl nesutinka arba sutinka, kodėl ateina į vakarėlį arba neateina, kodel perka vieną produktą, o ne kitą, kodėl eina į bažnyčią, kodėl geria per daug, kodėl balsuoja už Brexitą, kodėl negali tiesiog daryti ko nori, kada nori, kaip nori. Turi ne pykti ant žmonių dėl to, o apsiraminti ir pabandyti pakeisti situaciją praktiškai. Turi prisiminti eiti “jų batuose”, o ne tik savo. Aš pats dažnai pamirštu tai daryti, bet dabar aš jau nebe tyneidžeris ir praradau dalį savo jaunatviškos arogancijos.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Nacionalizmo nereikalingumą Lietuvoje ir apskritai pasaulyje.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Kažką apie naikintuvus.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Tikuosi kažkada sužinosiu.

Daugiau apie Mark Adam Harold veiklą - http://markasftw.com/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/   

Danielius skaito tekstus, rašo tekstus, besidalindamas istorijomis ir idėjomis, ir patarimais. Jis nori padėti kitiems gyventi laimingiau ir įgyvendina šį tikslą savo tekstais Debesyla puslapyje. Šviesu.lt tikslas labai panašus, tad turim šį tą bendro (apart, pasirodo, veganiškų pusryčių). Danielius dalinasi mintimis su šitiek nuoširdumo ir entuziazmo, tad labai džiaugiuosi, kad pasitaikė proga jam užduoti keletą klausimų.

Jūsų dėmesiui - Danielius Goriunovas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Kai sulaukiau 12-kos, tėvai man pasakė:
"Danieliau, tavęs laukia didinga ateitis. Tu išnaudosi mūsų suteiktus genus, žinias, kurias netrukus įgysi, rasi savo tikrąją sielą ir pakeisi pasaulį aplinkui mus. Tau lemta didi ateitis ir tik tu, Danieliau, gali tai išpildyti."

...

...Na, ar gali būti, kad maišau tai su video žadimu "Fable", kurį žaidžiau maždaug būdamas 12-kos. Video žaidimą, apie berniuką su didinga ateitimi, kurią sau jis kuria pats.

Nuo maždaug 12-kos metų, aš atradau video žaidimus ir jų istorijas; jų efektus ir sistemas; jų pasaulius ir burtus. Iki 19-kos žaidžiau video žaidimus ir troškau tik vieno: pabaigti šį žaidimą.

Baigti. Po velnių. Nes nėra prasmės čia, reikia pabaigti, užsidarius kambaryje ir užsirakinus duris, kad nesutrukdytų niekas. Pabaigti nepaisant, ką sakys.

Žaidimų buvo daug, tai ir pabaigos taip ir nepasiekiau. 99 ugniadegystės lygis žaidime "Runescape" nebuvo ta pabaiga, kaip ir nebuvo LK 25hc nudobimas žaidime "World of warcraft".

Galvojau, kad noriu būti architektu. Bet išties aš nieko nežinojau.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Dabar, jau 25-rius kartus apskriejęs artimiausią žvaigždę nuo Kauno, dirbu rašytojo ir mokytojo darbą.

Turbūt padeda mano įgimtas noras narplioti sudėtingas sitemas ir jas sudėlioti į vietas. Juk todėl taip mėgau ir fantastines knygas - norėjau pamatyti, kuo baigsis ši "Fondo", "Juodosios gvadrijos" ar "Raganiaus" istorija.

Mano darbe reikia:

1) Vartoti daug informacijos;
2) Vartoti tol, kol pasidarys bloga;
3) Vartoti tol, kol ją suprasi;
4) Tinginiauti, virškinti;
5) Suvirškinus, informaciją iškakoti ir pateikti skaitytojams ir klausytojams.

Esu panašus į triušį. Kadangi jų žarnynas itin trumpas - jie maistą pirmą kartą tik apvirškina, apdoroja bakterijomis, o antrą kartą valgydami savo kakučius - suvirškina ir įgauna maisto medžiagas galutinai.

Mano darbe reikia vartoti daug informacijos. O suvartojus pateikti įdomiu, įsimintinu būdu.

Pavyzdžiui gal dabar ateityje mane kas įsivaizduos kaip kakojantį rašytoją? ...Ir tada prisimins faktą apie triušius?

Jei atmins - reiškias darbą atlikau tinkamai.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
*Papurto galvą*

Aš nežinau.

...Nežinau, man nė vienas mano darbas neatrodo kaip "didžiausias" pasiekimas. Nežinau ar atrodo bent "didelis" - jie visi, rodos, gimė iš mažesnių pasiekimų!

Parašiau knygą, nes užkniso sėdėti ir galvoti apie ją. Nenorėjau tapti savo mama, kuri vietoj darymo tik skundžiasi problemomis.

Sukūriau tinklaraštį, nes užkniso sėdėti ir girdėti draugų skundus apie blogą gyvenimą - panorau išspręsti tai, po galais.

Kartą mylėjau merginą. Ir vaikiną. Ir savo senelius. Nesakau, kad nebemyliu, tiesiog kartą tai irgi įvyko.

Kartą vos nežuvau autokatastrofoje. Nuo tada man baisu vasaromis važiuoti šalia fūrų. Bet šiaip pochui, *gūžteli pečiais*, jei būčiau žuvęs, juk tai jau būtų nesvarbu.

Kartą išėjau ant scenos ir pasakojau apie tai, ką tikiu, be jokio pasiruošimo. Prišnekėjau nesąmonių. Dabar kartoju tai kiekvieną kartą - juk neimprovizuodamas, nepasimokysiu.

"Didžiausias pasiekimas" yra kenksminga sąvoka, nes kiekvienas mūsų darbas sudarytas iš begalės mažesnių pasiekimų.

...Žmogus, kuris patyrė "didžiausią pasiekimą" praeityje, dabar liūdės, nes nepadaro nieko didesnio. Nepatyręs tokio pasiekimo liūdės, nes galvos, kad jis nieko nepadarė...

Bet juk viskas susideda iš begalybės bereikšmių dalelių!

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Šį savaitgalį padėjau tėvams. Jie statėsi naują pavėsinę, o mane pakvietė dažyti balkius ir lentas.

Aš norėjau išbėgti rėkdamas.

Duokite man kažką, kur galiu patirti improvizacijos ir kūrybos azartą! Kažką, kur galima sukurti vieną kartą, o parduoti tris šimtus! Knygą, straipsnį, pamoką. Prašau.

Esu dirbęs draudimo brokeriu. Nuo to lėtumo, saugumo ir ramumo irgi jaučiausi tragiškai.

Tai turbūt jei nebūčiau rašytojas/mokytojas, būčiau karininkas arba STT tyrėjas - be širdies dundėjimo saugumas užspaudžia smegenis.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
...O jie egzistuoja?

Jau dabar retai pinigus apčiuopiu. Man mėnesiui reikia apie 250 eurų (maistui, elektrai, vandeniui ir susisiekimui); uždirbu stabiliai apie 400; atsiskaitau tik pavedimais ir kortelėmis... Tai, hmm, neturiu su jais ryšio.

Taip, dėl ateities bijau. Žinau, kad jei nesistengsiu neuždirbsiu nė cento. Čia tau ne koks darbas "Sodroje", kur moka už tai, kad sėdi ir sunkini gyvenimą rašytojams/mokytojams. Bet šiaip, ai.

Visai norėčiau išsikelti kokį naują iššūkį!

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Norėčiau rašyti geresnes straipsnių ir laiškų antraštes, nes nuo jų nemažai priklauso, kiek straipsnius ir laiškus skaito, o nuo to - kiek uždirbu.

Tai, jo, jau kurį laiką ieškau iš ko čia geriau pasimokyti šių paslapčių!

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
"Tu tapsi tuo, kuo net nenumanai, kad galėtum tapti. Tavo ateitis susiliejusi, nes pasaulis pro tave lekia milžinišku greiču. Stebėk aplinką, būk kartu su ja, plauk savo ritmu ir neišvengiamai Dievas viską sustatys į vietas."

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Filosofijos. Nesuprantu koks idiotas, švelniai tariant, įtraukė Etiką/Tikybą, bet pamiršo Filosofiją?

Aišku, suprantama - visi tie tikslieji mokslai (ir griežtai suformuotos Tikybos/Etikos temos) padeda išauklėti "visapusį" žmogų. Bet argi ne filosofija yra viso mokslo ir kūrybos pagrindas?

Argi ne dėl minties "O juk galėtų būti kitaip!" Elonas Muskas sutelkė jėgas į elektromobilių vizijos įgyvendinimą? Argi ne dėl tos pačios minties Martin Luther King jaunesnysis kovojo už lygias teises pasaulio piliečiams? Argi ne dėl šios minties Adolfas Hitleris pasirinko žydžudystės kelią?

Taip, vien filosofija nepadės. Reikia ir Etikos - visgi žudyti ar vykdyti holokaustą nėra labai džiugu ir fantastiška.

...Tačiau tik dėl galvojimo laisvės sukuriami nauji dalykai. Geri arba blogi, svarbūs arba ne itin, bet tikrai nauji.

Filosofija yra kūrybos pagrindas. Filosofija įgalina silpnus ir sutramdo pernelyg stiprius.

(Antra pagal svarbuma disciplina, beje, būtų etika. Trečioji - istorija, nes iš jos reikia mokytis ir prastų idėjų nekartoti.)

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Būtų apie tai, kodėl universiteto mokslo nereikia, jei juo netiki.

Jei studijuoji tik dėl diplomo - geriau eik vietoj diplomo ir įgauk socialinių įgūdžių, kad įsisuktum į kokį šiltesnį darbą. Jei studijuoji dėl įgūdžių - tai kodėl įgūdžius mokaisi per knygas, ne praktiką?

Diplomai dabar nėra svarbūs.

Svarbiau yra atradimai bei naujų autorinių darbų kūryba. Ir tik studijuojant tai, kuo myli ir tiki (net jei tuo netiki kiti), pasieksi daug! Kaip koks LSU rektorius Albertas Skurvydas, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ar didelė dalis kitų savo veikla tikinčių žmonių.

Na, ar bent tuo tikiu aš. Galbūt visiškai nusišneku, kas tikrai gali būti, tai geriau paklauskite manęs šio klausimo po kokių 20-ties metų, kai tapsiu vyresnis.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
"Tinginio manifestas" - tai knyga apie tinginystės naudą mūsų gyvenimams, sveikatai, kūrybiškumui ir produktyvumui. Tai knyga, kurią parašiau aš ir čia buvo reklama.

* Plačiai išsišiepia *

Gerai, o gal rimčiau, tai turbūt skaityčiau Richard David Precht "Kas aš esu?" - filosofijos idėjų pradžiamokslį, kurį rekomenduoju perskaityti kiekvienam. Pats ją vis perskaitau kas kelis metus.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
1) Atsibundi
2) Apsirengi
3) Nusiprausi veidą ir susišukuoji ūsus
4) Pasileidi klasikinės muzikos gabalą, gerai visai pradėti su Beethoveno "Odė džiaugsmui", Europos Sąjungos himno variacija
5) Kol dainuoji "Freude, schoener Goetterfunken..." pasidaryti pusryčių, veganiškų
6) Pavalgyti, žiūrint naują Kurzgesagt epizodą
7) Atsakyti į kelis Miglės interviu klausimus
8) Sėsti prie naujų straipsnių ruošimo
9) Parašius apie 4 valandas skaityti, žiūrėti, klausytis ir kaupti informaciją
10) Pabaigti atsakinėti į interviu
11) Ir tikėtina, kad nueiti miegoti. Iki ryto!

Kas kelias dienas išvykti į vieną iš begalės kavinių Kaune, paplepėti su jų baristomis, pasimėgauti ne namų atmosfera. Kartais išvykti  prie jūros ar į Lietuvos miškus.

Šiaip, ką žinau, esu visai patenkintas tuo, ką turiu, o ir didelių svajonių neturiu. Galėčiau turbūt gyventi nors ir Vilniuje, nors nemėgstu to prakeikto skubančio miesto, Lietuvos Niujorko. Duokit knygų ir ledų, o man to pakaks. :))

Daugiau apie Danieliaus veiklą - http://debesyla.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/