Search

Content

Rimvydas Valatka: Svarbiausia yra kelti klausimus


Rimvydas Valatka rašo politines apžvalgas ir straipsnius apie visuomenės aktualijas, veda radijo laidas, dėsto Vytauto Didžiojo Universitete ir yra vienas tų gan retų žurnalistų, turinčių kritišką ir argumentuotą poziciją. Nūdienos clickbait antraščių ir atitinkamos kokybės straipsnių kontekste tokia žurnalistikos praktika rodosi itin reikalinga ir vertinga. Dėl to labai džiaugiuosi, kad galiu Rimvydui Valatkai užduoti keletą klausimų apie jo profesiją, požiūrį į švietimą ir kitus visai reikšmingus gyvenimo aspektus.

Jūsų dėmesiui - Rimvydas Valatka. 

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Daug kuo. Per daug kuo. Vardijant istorine tvarka: inžinierium, profesionaliu krepšininku, profesionaliu rašytoju, chemiku, literatūros istoriku, niekuo. Kaip matote, vaikams ir paaugliams geriau nesukti sau galvos dėl to, kuo jie bus užaugę, nes iš to jei ir išeina kas, tai tas kas geriausiu atveju yra niekas.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Žurnalisto profesija yra labiau gyvenimo būdas, nei kažkokių įgūdžių rinkinys. Apskritai net neteisinga taip sakyti, kad štai tokiai ir tokiai profesijai (atmeskime profesionalius krepšininkus, operos solistus, balerūnus ir šuolininkus į aukštį, 100 m bėgikus etc.) reikalingi tokie ir tokie dalykai.

Priešingai, žiūri, kaip savo turimus įgūdžius, savybes, protą pritaikyti profesijai, kurią pasirinkai. Tai daug rezultatyviau nei laužyti save bandant iš savęs išlaužti tai, ko tavo protas ir kūnas negali išspausti. Einant tokiu praktišku keliu netrukus paaiškėja, kad ne tau profesija, o tu profesijai suteikei vieną kitą atspalvį.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Kai taip paklausėte, pradėjau mąstyti. Ką sumąsčiau? Neturiu jokių pasiekimų – nesu gavęs jokios prestižinės premijos, nesu parašęs nė vieno bestselerio, neužsidirbau pinigų – neturiu, kaip įprasta lietuviui, nei sodo namo, nei kaimo sodybos. Priešingai, esu keikiamas ir koneveikiamas kiekviename žingsnyje. Kai pagalvoji, tai kaip tokį dar šventa Marijos žemė nešioja.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Atvirai kalbant, aš nežinau, kas yra laimė. Man regis, žmonės pernelyg daug ir pernelyg dažnai pliauškia apie tai, ko neišmano. Laimė – viena tokių temų. Turbūt tiksliau būtų sakyti, kokią įtaką mano profesija turi mano savijautai.

Jei taip pasuktume klausimą, tai galiu pasakyti, jog, nepaisant to, kad žurnalisto darbas yra be galo sunkus, tai yra toks darbas, kurį dirbi ir sekmadienį, ir po darbo valandų, ir nesuki sau galvos, kada ateis penktadienis. Įsivaizduoju, kaip blogai jaučiasi tie žmonės, kurie sekmadienį su siaubu ima galvoti, kad rytoj vėl į darbą, o pirmadienį po pietų jau ima svajoti, kada ateis penktadienio vakaras. Man toks darbas būtų katastrofa.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Ačiū Dievui, jie egzistuoja. Jei pinigai neegzistuotų, nebūtų ir šio interviu. Abu tupėtume medyje ir drauge su kitomis beždžionėmis muštumėmės dėl to paties banano arba kasytume vienas kito kailiukus. Nereikėtų pamiršti, kad pinigai yra universali vertybė, kuri leidžia mums pernai uždirbtą bananą perkelti į kitus ar dar kitus metus, leidžia skolintis iš ateities, kad turėtume būstą ir galimybę visaip judėti erdvėje, mokytis. Pinigai dėl mūsų godumo yra lygiai tiek pat kalti, kaip ir dirbama žemė, gyvulių bandos, namai. Kaip kažkada gražiai apie alkoholį yra pasakęs poetas Sigitas Geda, esencija nekalta, kad žmogus durnas. Taip ir su pinigais.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Man šitas klausimas per sunkus. Apskritai, jeigu šitaip kelčiau klausimus, tikriausiai absoliučiai nieko nemokėčiau dirbti. Man toks klausimas primena tobulą karikatūrą: sėdi po palme bičas ir mąsto, kuo gi jam čia užsiėmus, ką čia nuveikus, ko išmokus. Eina dienos, mėnesiai, metai, o vaizdas vis tas pats.

Tai turtingų vyrų ponios gali sau leisti taip maivytis: noriu išmokti nerti vąšeliu, planuoju išmokti gaminti sušius, žaisti badmintoną. Jei nori išgyventi ir dar turėti sviesto ant duonos užsitepti, klausi paprasčiau: ar turite man kokio nors darbo? Todėl dažnai imiesi to, ko nemoki, nevisai moki, pusiau moki. Norėsi uždirbti – įgysi ir įgūdžių.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Gerai, kad daug skaitai, bet blogai, kad skaitai visokį š... – kelk knygoms kartelę taip pat, kaip ir šokinėdamas į aukštį.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Nieko netrūksta kiekybiškai. Kokybės trūksta. Žmogaus išsilavinimo pagrindas visais laikais buvo gramatika ir matematika. Visa kita – išvestiniai dalykai.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Jei žmogui viskas yra aišku, jei jis viską žino, ir jis niekuo neabejoja, taigi, jei žmogus nuolat nekelia klausimų, į kuriuos nėra atsakymų arba atsakymai yra skausmingi, tai koks iš tokio žmogaus akademikas, net jei jis yra mokslų daktaras, kažką vienoje srityje knibinėjantis profesorius?

Taigi svarbiausia yra kelti klausimus. Klausti – jei norėtumėte visai lietuviškai.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Niekada nedrįsčiau to daryti. Esu ne tik kritiškas, bet ir savikritiškas žmogus – žinau, kad tokia auditorija man aiškiai per didelė.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Iš esmės tai būtų tas pats, kaip uždaryti į beprotnamį. Kai kas sakytų, kad viena tokia knyga beveik atitinka tokį „užmojį“. Tai – Šventas Raštas: Senasis ir Naujasis Testamentai. Man ši knyga irgi visada po ranka. Bet nenoriu bandyti net įsivaizduoti, jei liktų tik Šventas Raštas. Palikite man visas mano knygas ir tas, kurios dar tik rašomos.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Žinau, kad esu silpnas, nuolat klystantis žmogus, o tobulybė – jau ne iš žmonių, bet iš Dievo gyvenimo. Todėl palikim, kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui, o man – mano netobulas dienas, kai leidžiu sau gaišti laiką, tarkim, ir atsakinėdamas į tokius klausimus. Tai, kas tobula kasdienybėje, yra klaikiai nuobodu ir dar įtartina, ką normalūs, klystantys žmonės išreiškia tokia pusiau abreviatūra #TheRyga.

Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/ 


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas