Search

Content

Danielius Goriunovas: Viskas susideda iš begalybės bereikšmių dalelių


Danielius skaito tekstus, rašo tekstus, besidalindamas istorijomis ir idėjomis, ir patarimais. Jis nori padėti kitiems gyventi laimingiau ir įgyvendina šį tikslą savo tekstais Debesyla puslapyje. Šviesu.lt tikslas labai panašus, tad turim šį tą bendro (apart, pasirodo, veganiškų pusryčių). Danielius dalinasi mintimis su šitiek nuoširdumo ir entuziazmo, tad labai džiaugiuosi, kad pasitaikė proga jam užduoti keletą klausimų.

Jūsų dėmesiui - Danielius Goriunovas.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Kai sulaukiau 12-kos, tėvai man pasakė:
"Danieliau, tavęs laukia didinga ateitis. Tu išnaudosi mūsų suteiktus genus, žinias, kurias netrukus įgysi, rasi savo tikrąją sielą ir pakeisi pasaulį aplinkui mus. Tau lemta didi ateitis ir tik tu, Danieliau, gali tai išpildyti."

...

...Na, ar gali būti, kad maišau tai su video žadimu "Fable", kurį žaidžiau maždaug būdamas 12-kos. Video žaidimą, apie berniuką su didinga ateitimi, kurią sau jis kuria pats.

Nuo maždaug 12-kos metų, aš atradau video žaidimus ir jų istorijas; jų efektus ir sistemas; jų pasaulius ir burtus. Iki 19-kos žaidžiau video žaidimus ir troškau tik vieno: pabaigti šį žaidimą.

Baigti. Po velnių. Nes nėra prasmės čia, reikia pabaigti, užsidarius kambaryje ir užsirakinus duris, kad nesutrukdytų niekas. Pabaigti nepaisant, ką sakys.

Žaidimų buvo daug, tai ir pabaigos taip ir nepasiekiau. 99 ugniadegystės lygis žaidime "Runescape" nebuvo ta pabaiga, kaip ir nebuvo LK 25hc nudobimas žaidime "World of warcraft".

Galvojau, kad noriu būti architektu. Bet išties aš nieko nežinojau.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Dabar, jau 25-rius kartus apskriejęs artimiausią žvaigždę nuo Kauno, dirbu rašytojo ir mokytojo darbą.

Turbūt padeda mano įgimtas noras narplioti sudėtingas sitemas ir jas sudėlioti į vietas. Juk todėl taip mėgau ir fantastines knygas - norėjau pamatyti, kuo baigsis ši "Fondo", "Juodosios gvadrijos" ar "Raganiaus" istorija.

Mano darbe reikia:

1) Vartoti daug informacijos;
2) Vartoti tol, kol pasidarys bloga;
3) Vartoti tol, kol ją suprasi;
4) Tinginiauti, virškinti;
5) Suvirškinus, informaciją iškakoti ir pateikti skaitytojams ir klausytojams.

Esu panašus į triušį. Kadangi jų žarnynas itin trumpas - jie maistą pirmą kartą tik apvirškina, apdoroja bakterijomis, o antrą kartą valgydami savo kakučius - suvirškina ir įgauna maisto medžiagas galutinai.

Mano darbe reikia vartoti daug informacijos. O suvartojus pateikti įdomiu, įsimintinu būdu.

Pavyzdžiui gal dabar ateityje mane kas įsivaizduos kaip kakojantį rašytoją? ...Ir tada prisimins faktą apie triušius?

Jei atmins - reiškias darbą atlikau tinkamai.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
*Papurto galvą*

Aš nežinau.

...Nežinau, man nė vienas mano darbas neatrodo kaip "didžiausias" pasiekimas. Nežinau ar atrodo bent "didelis" - jie visi, rodos, gimė iš mažesnių pasiekimų!

Parašiau knygą, nes užkniso sėdėti ir galvoti apie ją. Nenorėjau tapti savo mama, kuri vietoj darymo tik skundžiasi problemomis.

Sukūriau tinklaraštį, nes užkniso sėdėti ir girdėti draugų skundus apie blogą gyvenimą - panorau išspręsti tai, po galais.

Kartą mylėjau merginą. Ir vaikiną. Ir savo senelius. Nesakau, kad nebemyliu, tiesiog kartą tai irgi įvyko.

Kartą vos nežuvau autokatastrofoje. Nuo tada man baisu vasaromis važiuoti šalia fūrų. Bet šiaip pochui, *gūžteli pečiais*, jei būčiau žuvęs, juk tai jau būtų nesvarbu.

Kartą išėjau ant scenos ir pasakojau apie tai, ką tikiu, be jokio pasiruošimo. Prišnekėjau nesąmonių. Dabar kartoju tai kiekvieną kartą - juk neimprovizuodamas, nepasimokysiu.

"Didžiausias pasiekimas" yra kenksminga sąvoka, nes kiekvienas mūsų darbas sudarytas iš begalės mažesnių pasiekimų.

...Žmogus, kuris patyrė "didžiausią pasiekimą" praeityje, dabar liūdės, nes nepadaro nieko didesnio. Nepatyręs tokio pasiekimo liūdės, nes galvos, kad jis nieko nepadarė...

Bet juk viskas susideda iš begalybės bereikšmių dalelių!

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Šį savaitgalį padėjau tėvams. Jie statėsi naują pavėsinę, o mane pakvietė dažyti balkius ir lentas.

Aš norėjau išbėgti rėkdamas.

Duokite man kažką, kur galiu patirti improvizacijos ir kūrybos azartą! Kažką, kur galima sukurti vieną kartą, o parduoti tris šimtus! Knygą, straipsnį, pamoką. Prašau.

Esu dirbęs draudimo brokeriu. Nuo to lėtumo, saugumo ir ramumo irgi jaučiausi tragiškai.

Tai turbūt jei nebūčiau rašytojas/mokytojas, būčiau karininkas arba STT tyrėjas - be širdies dundėjimo saugumas užspaudžia smegenis.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
...O jie egzistuoja?

Jau dabar retai pinigus apčiuopiu. Man mėnesiui reikia apie 250 eurų (maistui, elektrai, vandeniui ir susisiekimui); uždirbu stabiliai apie 400; atsiskaitau tik pavedimais ir kortelėmis... Tai, hmm, neturiu su jais ryšio.

Taip, dėl ateities bijau. Žinau, kad jei nesistengsiu neuždirbsiu nė cento. Čia tau ne koks darbas "Sodroje", kur moka už tai, kad sėdi ir sunkini gyvenimą rašytojams/mokytojams. Bet šiaip, ai.

Visai norėčiau išsikelti kokį naują iššūkį!

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Norėčiau rašyti geresnes straipsnių ir laiškų antraštes, nes nuo jų nemažai priklauso, kiek straipsnius ir laiškus skaito, o nuo to - kiek uždirbu.

Tai, jo, jau kurį laiką ieškau iš ko čia geriau pasimokyti šių paslapčių!

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
"Tu tapsi tuo, kuo net nenumanai, kad galėtum tapti. Tavo ateitis susiliejusi, nes pasaulis pro tave lekia milžinišku greiču. Stebėk aplinką, būk kartu su ja, plauk savo ritmu ir neišvengiamai Dievas viską sustatys į vietas."

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Filosofijos. Nesuprantu koks idiotas, švelniai tariant, įtraukė Etiką/Tikybą, bet pamiršo Filosofiją?

Aišku, suprantama - visi tie tikslieji mokslai (ir griežtai suformuotos Tikybos/Etikos temos) padeda išauklėti "visapusį" žmogų. Bet argi ne filosofija yra viso mokslo ir kūrybos pagrindas?

Argi ne dėl minties "O juk galėtų būti kitaip!" Elonas Muskas sutelkė jėgas į elektromobilių vizijos įgyvendinimą? Argi ne dėl tos pačios minties Martin Luther King jaunesnysis kovojo už lygias teises pasaulio piliečiams? Argi ne dėl šios minties Adolfas Hitleris pasirinko žydžudystės kelią?

Taip, vien filosofija nepadės. Reikia ir Etikos - visgi žudyti ar vykdyti holokaustą nėra labai džiugu ir fantastiška.

...Tačiau tik dėl galvojimo laisvės sukuriami nauji dalykai. Geri arba blogi, svarbūs arba ne itin, bet tikrai nauji.

Filosofija yra kūrybos pagrindas. Filosofija įgalina silpnus ir sutramdo pernelyg stiprius.

(Antra pagal svarbuma disciplina, beje, būtų etika. Trečioji - istorija, nes iš jos reikia mokytis ir prastų idėjų nekartoti.)

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Būtų apie tai, kodėl universiteto mokslo nereikia, jei juo netiki.

Jei studijuoji tik dėl diplomo - geriau eik vietoj diplomo ir įgauk socialinių įgūdžių, kad įsisuktum į kokį šiltesnį darbą. Jei studijuoji dėl įgūdžių - tai kodėl įgūdžius mokaisi per knygas, ne praktiką?

Diplomai dabar nėra svarbūs.

Svarbiau yra atradimai bei naujų autorinių darbų kūryba. Ir tik studijuojant tai, kuo myli ir tiki (net jei tuo netiki kiti), pasieksi daug! Kaip koks LSU rektorius Albertas Skurvydas, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ar didelė dalis kitų savo veikla tikinčių žmonių.

Na, ar bent tuo tikiu aš. Galbūt visiškai nusišneku, kas tikrai gali būti, tai geriau paklauskite manęs šio klausimo po kokių 20-ties metų, kai tapsiu vyresnis.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
"Tinginio manifestas" - tai knyga apie tinginystės naudą mūsų gyvenimams, sveikatai, kūrybiškumui ir produktyvumui. Tai knyga, kurią parašiau aš ir čia buvo reklama.

* Plačiai išsišiepia *

Gerai, o gal rimčiau, tai turbūt skaityčiau Richard David Precht "Kas aš esu?" - filosofijos idėjų pradžiamokslį, kurį rekomenduoju perskaityti kiekvienam. Pats ją vis perskaitau kas kelis metus.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
1) Atsibundi
2) Apsirengi
3) Nusiprausi veidą ir susišukuoji ūsus
4) Pasileidi klasikinės muzikos gabalą, gerai visai pradėti su Beethoveno "Odė džiaugsmui", Europos Sąjungos himno variacija
5) Kol dainuoji "Freude, schoener Goetterfunken..." pasidaryti pusryčių, veganiškų
6) Pavalgyti, žiūrint naują Kurzgesagt epizodą
7) Atsakyti į kelis Miglės interviu klausimus
8) Sėsti prie naujų straipsnių ruošimo
9) Parašius apie 4 valandas skaityti, žiūrėti, klausytis ir kaupti informaciją
10) Pabaigti atsakinėti į interviu
11) Ir tikėtina, kad nueiti miegoti. Iki ryto!

Kas kelias dienas išvykti į vieną iš begalės kavinių Kaune, paplepėti su jų baristomis, pasimėgauti ne namų atmosfera. Kartais išvykti  prie jūros ar į Lietuvos miškus.

Šiaip, ką žinau, esu visai patenkintas tuo, ką turiu, o ir didelių svajonių neturiu. Galėčiau turbūt gyventi nors ir Vilniuje, nors nemėgstu to prakeikto skubančio miesto, Lietuvos Niujorko. Duokit knygų ir ledų, o man to pakaks. :))

Daugiau apie Danieliaus veiklą - http://debesyla.lt/
Daugiau apie Interviu Projektą - https://www.facebook.com/sviesult/  

1 komentarai (-ų):

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas