Search

Content

Žinoti nelygu Pritaikyti: apie informacijos vertę

Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Jungtinė Karalystė, 2016.

Žinios svarbiausia!
sušunka mama palydėdama jį prie automobilio. Jo rankoje priėmimą į universitetą patvirtinantis laiškas - ten jis išmoks, kaip veikia ekonomika, psichologija ir teisė.
Prieš atsisveikindama mama jam įduoda knygą, atskleidžiančią paslaptį, kaip jaustis laimingam (žinios svarbiausia!) Ją perskaitęs jis išmoks, kaip nepristigti serotonino ir nesutrikdyti dopamino apytakos, gal dar netyčia pamatys pastraipą apie meditaciją. Pro praviras namo duris girdėti kiek pavargęs televizijos veidas teigiantis, jog gyvename informacijos amžiuje, kur informacija - brangiausia valiuta. Mama mojuoja prie vartų. Pamokos, straipsniai, knygos, studijos. Viskas, ko reikia. Jis išgelbės pasaulį. Ir dar prieš tai, save.

Šitiek straipsnių bandančių atrodyti bent kažkiek išmintingais kasdien braunasi į kiekvieno skaitytojo dėmesio lauką, teigdami žinias, kurios esminės, be kurių išgyventi nebeišeis, niekaip, o jei ir netyčiom pavyks, tai prarandant progą gyventi gerokai tobuliau. Taip šaukia ir knygos dailiuose knygynuose. Ir paskaitų, ar, dar dviprasmiškiau, mokymų bei seminarų vedėjai. Ši informacija pakeis jūsų gyvenimus. Visi blaiviai suvokia (tai, žinoma, prielaida), jog didžioji dalis tokių tiesioginių ar užslėptų informacinio teroro žinučių yra niekinės ar bent jau vargiai vertingos. Tuomet perskaitai tekstą ir jį pamiršti, arba, kiek blogiau, kelias minutes pagaili savęs, jog praradai dar kelias svarbias savo vertingo gyvenimo minutes. Bet dalis tų straipsnių ir knygų pasirodo esančios neįtikėtinai artimos, pasakojančios apie mokslinius atradimus, kurie statistiškai reikšmingi ir validūs, apie idėjas, kurių reikia būtent dabar ir kurios taip parankiai pasipainiojo po ranka. Tuomet dėkoji dievui, vėjui ar sau, priklausomai nuo tikėjimo, kad pasitaikė tokia sėkmė ir jau džiaugiesi, kaip tai pakeis tavo gyvenimą. Telieka vienintelė problema - dažniausiai žinios lieka nepritaikytos.

Puikiai žinai, kad sportas padeda geriau jaustis. Galbūt net esi girdėjęs, jog aerobiniai pratimai padeda depresijos gydyme bene panašiu procentu, kaip neurotransmitorių serotoniną reguliuojantys vaistai. Bet reguliariai nesportuoji. Puikiai žinai, kad cukrus kūnui kenkia labiau, nei dalis narkotikų. Bet galimas daiktas, tai nekeičia tavo elgesio. Įpranti skaityti ir nepritaikyti. Tad kai kitą sykį pamatysi išmintingą tekstą, teikiantį tau reikalingą informaciją, numosi į jį ranka, mat jau tai girdėjai, nors tekste rekomenduojamas veiksmas ir būtų tau smarkiai praversiantis ar net gyvybiškai reikalingas. Įpranti ugdyti abejingumą. Dar blogiau, augini atskyrą tarp idėjų ir veiksmų, sakai, čia tik teorija, praktikoje yra kitaip, čia tik pasakojimai, realybė yra kitokia. Nors dažniausiai nieks nedraudžia idėjų versti į realybę. Apart savęs, žinoma.

Jei turi žinių ir jų netaikai, rezultatas tas pats, lyg žinių neturėtum. Jei neišgyveni patirties, ją nusakantys žodžiai yra gan bereikšmiai. Žinoma, tai suprantama, pritaikyti informaciją sunku, tam reikia ardyti įpročių jungtis, kurios taip patogiai įsitaisiusios kasdienėje dienotvarkėje ir neuronų jungtyse. Kreipti aktyvų dėmesį į kiekvieną sprendimą svarstant, ar nuo pastarojo karto, kai buvo atliktas šis veiksmas, jo atlikėjas (reiškia, tu) įgavo kokių aktualių žinių, gali pasirodyti varginantis procesas. Bet varginantys, sudėtingi ir lėti būna neautomatizuoti veiksmai ir jie nėra automatiniai tol, kol netampa įpročiais ir įpročiais netampa tol, kol nepakartojami begalę kartų ir begalę kartų nėra kartojami, kol jų atlikėjas (reiškia, tu) tvirtai tiki, jog mąstymas kiek per daug varginantis procesas.

Tad verta mokytis kreipti daugiau dėmesio į veiksmą, verta mokytis paprasčiausiai suteikti sau erdvės aktyviam veikimui ir ne vien informacijos kaupimui. Išmokai, kad meditacija padeda susikaupti ir suvaldyti emocijų bangas? Nuostabu, išbandyk tai, pajausk ką reiškia neleisti mintims užvaldyti savęs, pajausk kaip šlapdriba bado skruostus. Išmokai, kad dažnai agresija ir nepakantumas kyla iš nežinomybės baimės ir bandymo apsaugoti savo pažįstamo pasaulio sampratą? Nuostabu, dabar gali konfliktinėse situacijose į šauksmus atsakyti atjauta, gali pažinti žmones, kurie rodosi kitokie nei tu, nes suvoki, kad jaučiat taip pat, nepaisant šalies-kultūros-tikėjimo-spalvos-traukos-veiklos-blakstienų ilgio. 

Taip tobulėja įprotis kreipti dėmesį į detales, sąmoningai apmąstyti situacijas ir žvelgti kiek toliau žodžių paviršiaus. Taip gilėja džiaugsmas įprasminti žinių vertę, teoriją verčiant į kasdienybę spalvinančią praktiką. Taip įgaunamas įprotis sustoti ir pamąstyti, kodėl vartoji informaciją, ką ji tau suteikia, kodėl ji gali būti vertinga ar žalinga - taip atsisakai dalyvauti iš inercijos veikiančiame informacijos konvejeryje, kuris pildo tave viskuo, kuo jam patogu. Kuo daugiau sąmoningumo įvedi į minčių ir kūno žingsnius, tuo aktyviau įgalini save rinktis ne vien informacijos realizaciją, bet ir jos turinį, atmesdamas kriminalus, demoralizuojančias-saviplaką skatinančias-pasitikėjimą pakertančias istorijas, ir atsisukdamas į naudingus, jėgų teikiančius liudijimus. Dėl to taip gera skaityti apie kitų žmonių didžius pasiekimus ir jų kelią (tai nėra Interviu Projekto reklama. Gal truputį). Kai matai, kaip kiti puikiai taiko žinias veiksmais, arba nepaiso jokių žinių ir tiesiog atsitiktinumais ir bandymais stato realybę, tai skatina nustoti vien skaityti ir planuoti bei pradėti veikti. 

Šis straipsnis nėra patarimas, tai spyris veiksmui. Tikiuosi, veiksmingas.


5 komentarai (-ų):

  1. Kol nepradėsi - tol neišmoksi. Tą bent jau mėgstu sakyti sau, perfrazuodamas "Nepabandęs nesužinosi". :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pritariu, Danieliau. Šiek tiek sąvokų žaidimas su pačiu žodžiu "išmokti" - ar tai žinių turėjimas, ar jų patyrimas ir taikymas. Iš esmės sutinku, jog gilus įsisavinimas galimas tik pritaikant bei realizuojant žinias.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Serotoninas rašomas su O. Turbūt pats intelektualiasias spyris kokį teko skaityti :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. ačiū, Martynai, pataisiau!
    kasdienis darbas to nepalikt vien žodžiais, kasryt bandau iš naujo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Didžiausia vertybė-žinios, bet žinios be pritaikymo praktikoje-bevertės. Kai tai supranti-wau..

    AtsakytiPanaikinti

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas