Search

Content

Neringa Rekašiūtė: Noriu daugiau mėgautis procesu, o ne rezultatais


Neringa Rekašiūtė yra fotografė, savo darbais atskleidžianti ne vien estetinį grožį, bet ir socialines problemas bei nagrinėjanti žmogaus savivoką per meną. Ji kūrė parodas, pasakodama apie moterų santykį su savo kūnu, Islamo Lietuvoje padėtį, nuo smurto šeimoje ištrūkusių moterų istorijas. Man visad labai įdomu liudyti, kaip sėkmingai suderinamas kūrybinis interesas ir apčiuopiama, prasminga, pritaikoma idėja. Neringos darbuose tai labai ryšku, dėl to esu dėkinga už jos sutikimą atsakyti į Interviu projekto klausimus.

Jūsų dėmesiui - Neringa Rekašiūtė.

Kuo norėjote būti užaugusi, kai buvote vaikas? 
Jei nuoširdžiai, tai norėjau būti muzikos žvaigždė kaip Madonna. Dainuodavau ir rengdavau koncertus visam kiemui. Kiek atsimenu, turėjau neblogą pasisekimą su tais koncertais, bet galbūt todėl, kad mažame miestelyje, kuriame leisdavau vasaras, nebūdavo daugiau ką veikt. Mano aukštaitės močiutės daugiabučio kieme susirinkdavo senyvų žmonių pulkelis ir juos linksmindavau, atlikdama žemaitiškas dienas.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Fotografijoje svarbiausia gebėjimas bendrauti, empatija ir kantrybė. Visa techniniai dalykai išmokstami praktiškai ar universitete, tačiau bendravimo ir priėjimo prie žmogaus teko mokytis pačiai. Esu pastebėjusi, kaip kiti fotografai manipuliuoja savo subjektais tam, kad gautų norimą rezultatą. Aš irgi kartais bandau manipuliuoti, kad pagreitinčiau procesą. Taip būna tada, kai esu pavargus ar nusiminus. Tačiau tuomet sunku pasiekti tikrai gerų rezultatų. Esu laiminga tada, kai kantriai išlaukiu momentų, kuomet fotografija pati prieš mane ima skleistis ir nereikia nieko dirbtinai daryti.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Kaip dainuoja paslaptingasis Rodriguez "The sweetest kiss I ever got is the one I've never tasted", taip ir aš manau, kad visi didžiausi pasiekimai - dar ateityje. Pastebėjau, kad mane labai blogai veikia tas "pasiekimų vajus". Noriu nuo jo atitolti ir daugiau mėgautis procesu, o ne rezultatais. Ši visuomenė, kurioje gyvename, skatina skubėti, nes vertina tik tai, kas pasiekta. Aš šiuo metu noriu būt tabula rasa ir žiūrėti į pasaulį naujomis akimis. Visi pasiekimai - tai tik sunkus bagažas, o man patinka keliauti lengvai.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Fundamentalią. Aš esu labai laiminga, nes darau tai, kas įkvepia būti smalsiai, stebėti pasaulį, būti jautriai. Fotografija leidžia bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, įgalina mane peržengti ribas, patirti kitokius pasaulius. Ji taip pat man padeda suprasti, įsijausti, nugalėti savo pačios  stereotipus. Tačiau yra ir kita, tamsesnė pusė. Kuomet mane ištinka kūrybinės duobės, būna labai sudėtinga, nes mano egzistencija labai tampriai susijusi su kūryba.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Manau, kad tuo pačiu, ką darau dabar. Man tai labai įdomu!

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Norėčiau kiekvieną rytą pradėti maudynėmis ežere. Nesvarbu kokiu oru. Pradėjus rytą panyrant į vėsų vandenį, visa likusi diena turėtų atrodyti kaip juokų darbas. Apskritai gamta gydo nuo per rimto požiūrio į save, ji išmoko nuolankumo.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikametei sau, koks sakinys tai būtų? 
Padrąsinčiau save nebijoti klysti. To mokykloje labiausiai bijodavau, nes klaidos buvo baudžiamos blogais pažymiais.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Kūrybinio mąstymo ir meilės sau. Mes tiek metų praleidžiame trindami mokyklos suolą, o šitie dalykai daugeliui žmonių - didžiausias trukdis siekiant laimingo gyvenimo.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Priklauso nuo žmogaus. Vienam nepadės visi geriausi pasaulio universitetai, o kitas visas pasaulio paslaptis įmins kad ir visą gyvenimą  dirbdamas žemę. Kiekvienas turi pasirinkti savo kelią į išmintį.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Turbūt apie Islamo religiją įšpažįstančius žmones, gyvenančius Lietuvoje. Šis mano foto projektas man pačiai įdomiausias, jo metu susipažinau su atvykusiais į Lietuvą emigrantais, pabėgeliais, atsivertusiais į Islamą asmenimis ir totoriais, gyvenančiais Lietuvoje jau nuo XIVa. Girdime tiek daug negatyvo ir gąsdinimų, susijusių su musulmonais, jog būtina rodyti ir tą kitą pusę, kuri paskutiniu metu apskritai mažai kam rūpi.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Norėčiau pasakyt, kad kurią nors filosofinę. Bet iš tiesų, kurią nors iš Astridos Lindgren knygų. Nes kaip ji sakė: "Svarbiausia, kad būtų smagu".

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Tobulos dienos būna tos, kuriose jaučiuosi dalimi didesnio tikslo. Tos dienos, kuomet pamištu apie savo ego ir atsiduodu kažkam, kas priverčia nekreipti dėmėsio į  laiko tėkmę. Tokios būna kūrybingos dienos.

Daugiau apie Neringos Rekašiūtės veiklą https://www.facebook.com/neringaphotography/
Daugiau apie interviu projektą https://www.facebook.com/sviesult/


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas