Search

Content

Martynas Jocius: Visada sek paskui savo smalsumą ir nenustok tyrinėti


Pirmąsyk tinklalapį virsmai.lt atradau prieš keletą metų. Tiksliau, ketverius metus, ką tik pasitikslinau, visa laimė, kad pašto dėžutės išsaugo seniausius laiškus. Tuomet su Martynu apsikeitėm filmų rekomendacijomis, įspūdžiais apie rašomus tekstus ir linkėjimais. Ir iki šiol turiu privilegiją stebėti kaip Martynas skleidžia vertingas idėjas, kurdamas tekstus, muziką, knygas, pasakodamas istorijas ir spinduliuodamas vidinę laisvę. Dėl to žinojau, kad kai interviu projektas pasuks lietuviškų tinklalapių link, klausimai vieną pirmųjų pasieks Martyną.

Jūsų dėmesiui - Martynas Jocius.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas? 
Norėjau būti mokslininku, tyrinėtoju, biologu. Svajojau žinoti daug dalykų ir padėti išsaugoti akivaizdžiai nykstančią planetos gamtą. Norėjau leisti dienas miškuose, prie upių, pažinti nematomą pasaulio pusę ir pasidalinti atradimais su visais žmonėmis.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti? 
Man sunku įvardinti, kokia yra viena tikroji mano profesija. Stengiuosi lygiagrečiai įvaldyti mažiausiai 3 profesijas, nes mano ilgalaikiai tikslai reikalauja būti generalistu ir apjungti skirtingas disciplinas. Šiuo metu savo veikloje apjungiu įvairius verslo, technologijų ir meninius įgūdžius. Negaliu tiksliai pasakyti, kurie jų svarbiausi, visi veikia išvien. Žinau tik tai, jog viskas buvo pasiekta daug dirbant.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti? 
Vienas iš pasiekimų, už kuriuos esu dėkingas, yra seniai viduje laikytos svajonės kurti muziką ir groti žmonėms pavertimas tikrove. Būdamas studentas rašiau dainas ir svajojau lipti ant scenos su gitara, tačiau tuo metu negalėjau tikėtis, jog džiaugsmą širdžiai ir maistą protui atrasiu elektroninėje muzikoje.

Tai pasiekti greičiausiai padėjo apsisprendimas kurti ir nebijoti daryti klaidas. Labai svarbu nebijoti klysti, o dar svarbiau bet kuriame kūrybiniame procese pasiekti rezultatą, kuris iki detalių patinka pačiam, tada tikrai patiks ir didesniam skaičiui žmonių.

Nors turiu didelių svajonių, mokausi būti dėkingas už jau turimus, kartais visai mažus dalykus. Beveik kasdien padėkoju pasauliui už gyvybės dovaną, už artimus žmones, už maistą, už namus, už viso gyvenimo įdomiausias patirtis. Gali būti, kad šis nuolatinio dėkingumo jausmas ir yra mano didžiausias pasiekimas, o gal greičiau dovana.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei? 
Profesija turi įtakos mano laimei, tačiau ši įtaka palyginus maža. Ilgalaikis savęs stebėjimas atskleidė, jog kur kas didesnę įtaką laimei daro gebėjimas pasirinkti arba susikurti malonią aplinką, gebėjimas jausti dėkingumą už visa, kas jau esi ir ką turi. Taip pat asmeninei laimei daugiau įtakos daro pasirinkta antroji pusė ir šeimos narių sveikata bei savijauta. O apskirtai tai požiūris į pasaulį, ką geriau įvardinčiau kaip "savęs pažinimas".

Vis dėlto profesija yra vienas iš kertinių akmenų, ir jeigu ja nebus atsakingai pasirūpinta, asmeninė laimė tikrai gali nukentėti.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų? 
Užsiimčiau tuo pačiu, tik galbūt išeitų realizuoti idėjas greičiau ar kitaip, nes šioje realybėje, kurioje turime pinigus, tarpus tarp kūrybinės veiklos ir verslo idėjų tenka strategiškai užpildyti pelningais šalutiniais darbais ir projektais. Tačiau man dažnai atrodo, kad pinigų sistemai egzistuojant savo tikslus galime pasiekti gal ne greičiau, bet lengviau, ir tie tikslai gali būti kur kas drąsesni, išaugantys socialinių normų ribas.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus? 
Yra nemažai įgūdžių, kuriuos norėčiau įgyti: atgaivinti aukštosios matematikos žinias, pasigilinti į astronomiją ir astrofiziką, išmokti skaityti japonų kalba ir kalbėti ispanų bei portugalų kalbomis, ir dar visokių naujų įdomių dalykų.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų? 
Pasakyčiau "visada sek paskui savo smalsumą ir nenustok tyrinėti".

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose? 
Trūksta ne vienos disciplinos. Būtina į mokymo programas įtraukti kūrybinį mąstymą. Būtinas paleolitinės mitybos arba alternatyvus kursas apie maisto įtaką nervų sistemos veiklai ir viso organizmo būklei, nes daugeliui moksleivių tai ženkliai pataisytų ne tik pažymius, bet ir visą ateinantį dešimtmetį. Taip pat dar pridėčiau kritinio mąstymo ir sisteminio mąstymo pamokas. Tačiau kur kas daugiau dalykų reikėtų ne pridėti, bet išmesti.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime? 
Nežinau ar egzistuoja vienas svarbiausias aspektas. Viskas priklauso nuo to, kokiu keliu žmogui teks keliauti per gyvenimą, kuo jis užsiims ir kaip. Greičiausiai tai yra tam tikras aspektų rinkinys, bet kiekvienam žmogui jis greičiausiai bus unikalus.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų? 
Jeigu galėčiau pasirinkti, vesčiau ne vieną paskaitą ir ne viena tema. Yra daugybė dalykų, apie kuriuos pats norėčiau būti sužinojęs dar studijų metais. Tačiau kyla klausimas, ar būčiau juos išgirdęs, ar būčiau priėmęs? Juk žinių perdavimo efektyvumas priklauso nuo daugybės dalykų, neužtenka tiesiog parengti paskaitą ir ištransliuoti ją auditorijai. Galbūt geriausia mums visiems tiesiog skaityti kuo daugiau knygų, jų autoriai lyg paskaitininkai, o dėstomos mintys švarios ir gerai apgalvotos.

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų? 
Galbūt tai būtų mano paties storas užrašų sąsiuvinis tarsi gyva knyga, į kurią kasdien rašau asmeninius nuotykius, idėjas ir klausimus. Ši knyga būtų apie tikrus dalykus, kurie prieš juos perskaitant iš pradžių patiriami, tada darkart išgyvenami užrašant, o po to dar ir perskaitomi. Turėdamas tokią knygą galėčiau nuolat stebėti, ar mano gyvenimas jau panašėja į mokslinę fantastiką, ar dar ne.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena? 
Atsikeliu saulei tekant, išeinu į terasą ir įkvepiu kvepiantį natūralios gamtos orą. Įvykdau ryto ritualą, susidedantį iš tuo metu nustatytų veiksmų sekos. Prisimenu, kas esu ir kas man svarbiausia, o tada išklausau, ką šiandien intelekto ir intuicijos komanda pataria nuveikti. Tuomet visą dieną dirbu vienas, užsidaręs savo kūrybinėje studijoje. Vakarą leidžiu su šeima, pokalbiuose, knygose, filmuose, ryšyje. Kartais tobula diena atrodo lyg kabėjimas hamake prie upės, žiūrint į plaukiančius debesis danguje ir daugybę kartų viduje suskambant "ačiū".

Daugiau informacijos apie Martyno Jociaus veiklą - www.virsmai.lt


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas