Sutiktieji: Australija ir Kambodža

Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Kambodža, 2014

Kai nutyla lėktuvų motorai, kai kuprinė jau iškrauta, o aplink - taip seniai matytų savų namų sienos, keliones primena tik krūva nuotraukų. Dalis jų - ne vien gražūs paveikslėliai, dalis jų pasakoja istorijas. Ir geriausios istorijos - tos, kurios pasidalintos su žmonėmis, sutiktais pakeliui. Tai dažniausiai lieka neįamžinta, vardai iš atminties greit išnyksta (ar, dar dažniau, jais net neapsikeičiama), bet lieka veidai, pokalbiai ir pasakojimai.

Judant šiaurės link šalia traukinyje sėdėjusi australė Carolyne vaišino vietiniais vynais, pasakojo apie aplinkines vietoves (vynuogynus ir kasyklas), apie savo gyvenimą (mačiau net šeimos nuotraukų) ir išsiskiriant paliko savo kontaktus, jei kas nutiktų ir reiktų pagalbos. Tuomet dar klausė, ar man pasirodė, kad Australijoje žmonės draugiški. Dievaži, taip, sakiau. Brisbane su ten dirbančia brite kalbėjom apie australiškas Kalėdas ir kodėl jos tokios keistos mūsų akiai (kiek vėliau teko kalbėti su pačiais australais, net ir daliai jų Kalėdos paplūdimyje ir Velykos rudenį atrodo kiek nenatūraliai) ir kiek per daug įsijautėm į nostalgiją kakavos, šiltų kojinių ir, žinoma, "Vieno namuose" atžvilgiu, tylą tarp žodžių užpildant oro kondicionieriui. Ir, žinot, būna žmonių, kurie švyti? Aqua švytėjo. Ir pasakojo man, kur galiu stebėti banginius ir delfinus netoliese, Newcastle pajūryje. Ir kad prie švyturio galima rasti ir porą jūrų liūtų. Jei ne ji, iki šiol nebūčiau mačiusi migruojančių banginių, kuriančių akimirkos fontanus vandenyno horizonte, pliaukštelėdami uodega, irdamiesi į priekį. Su šveicare Sonja praleidau visą paskutinę dieną Sidnėjuje, ir ji man pasakojo kokia streso ir spaudimo be saiko siekti vis daugiau ir daugiau pilna yra Šveicarija (užtat paslaugos kokybiškos ir velniškai skanus šokoladas, pridūrė), tuomet kiras bandė pavogti jos ledų porciją ir ji pakvietė mane atvykti pasisvečiuoti, kai paliausim keliauti. O jau pasukusi į Aziją vieną rytą sutikau austrą, motociklu keliaujantį po Kambodžą ir dabar sustojusį keliems mėnesiams, kol praeis lietingasis sezonas. Prieš tai aplankęs ir kitas regiono šalis, taip pat ir Kiniją, Indiją ir dar velniai žino kiek daugiau šalių, jis jau daugybę metų gyvena bekeliaudamas. Sakė, kad kai pritrūksta pinigų, grįžta į Austriją, užsidirba ir vėl išvyksta keliems metams. Dar sakė, kad velniškai ilgisi sūrio. Tai man kartojo, beje, visi vokiškai kalbantys (vokiečiai, šveicarai, austrai) sutiktieji. Jų sūris turi būti kažkuo ypatingas. Tuo tarp nuolat vėluojantis tuk-tuk'o vairuotojas vardu Vannak pasakojo apie Kambodžos švietimo sistemos padėtį, atkakliai kvietė į draugų vestuves ir supažindino mane su savo šešių mėnesių amžiaus sūnumi, tyliai bandančiu užmigti hamake. Sutikau ir ne vieną amerikietį, ir esu dėkinga kiekvienam už praleistas kartu minutes ar pusdienius - šilko dirbtuvėse, khmerų maisto gaminimo pamokoje, lietuje, Šanchajaus oro uoste. 

Visi vardai tik maža dalis visų bekeliaujant sutiktų žmonių, visų niekaip neišvardinsi, turbūt ir nereikia. Kartais užtenka žvilgsnio, užtenka buvimo, ypač, kai keliauji vienas - tokiu atveju net ir trumpas nuoširdus pokalbis suteikia dienai ir patirčiai naują spalvą. Tad esu dėkinga už kiekvieną pažintį, už kiekvieną raukymąsi tariant Lietuvos vardą ir galimybę kantriai aiškinti geografinę mūsų vietą, ar, situacijai susiklosčius, ir istoriją, už šitiek linkėjimų ir sėkmės užkalbėjimų ir, labiausiai, už parodymą, kokie mes visi panašūs. Nes bekeliaudama sutikau žmonių iš daugumos žemynų (jokių pažįstamų Afrikoje ir Antarktidoje, deja) ir dažnai užtekdavo vos kelių žodžių, kad žmogus taptų savas, kad užsimegztų tarpusavio ryšys. Ir supranti, koks mažas pasaulis. Pačia gražiausia prasme. Nes mes visi susiję, visi vieni kitiems pakeliui. Visi beribiai, darantys įtaką ne vien sau, bet ir už kelių metrų ar kelių žemynų esančiam žmogui. Ir kaip gera tuos šviesius prisiminimus nešiotis - atsitiktinio praeivio, kai netyčiom nusišypsojus užsimezgė pažintis. Užsimezgė žinojimas. Žinojimas, kad atskirtis neegzistuoja.