Search

Content

Laiškai iš Australijos: traukiniai, vynas ir pakeleiviai

Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Australija, 2014

Traukiniai Australijoje yra itin gerbtinos transporto priemonės. Juos pamatę kastuvėlius paleidžia ir pripuolę prie tvoros ima mojuoti būrys darželinukų. Važiuojant toliau – sustoja dviratininkas, vien tam, kad šiai dūmus spjaudančiai mašinai taip pat galėtų pamoti ranka. Bet tuo australų komunikabilumas (ar kaip kitaip įvardintina ryšio užmezgimo pastanga) dar toli gražu nenusakytas. Mat pavažiavusi kelias stoteles esu apdovanojama pakeleive.

Pietauju, kai gan netikėtai pro ausyse tekančią muziką ("Now I'm closer to the edge") išgirstu klausimą, ar esu vegetarė. Nusijuokiu, patvirtinu ir klausiu, kodėl kilo tokia mintis, juk mano pietūs – tiesiog daržovės. Būtent – tiesiog daržovės, dabar juokiasi ir ji ir ima pasakoti apie savo vegetarę dukrą. Po to sakinio išgirstu dar daugybę, atpasakojančių visą šios australės gyvenimą, užpildančių visas šešias su puse kelionės traukiniu valandas. Kai pašonėj turiu grynakrauję australę, ir štai, rodos, galimybė išklausinėti visko apie kultūrą, politinę ir socialinę šalies padėtį bei visus kitus reikalus, apsiriboju vos keliais jų ir ir lieku prie klausimų, kuriuos kelia pašnekovės istorijos. Ar tikrai sūnaus žmona vestuvėse dėvėjo tris skirtingus kimono? Kokias daržoves auginat savo fermoje? Kodėl manot, kad Sidnėjus yra gražiausias pasaulio miestas? Mano pašnekovė (beje, vardu Carolyne) keliauti mėgsta, tad su malonumu pasakojo apie visokius turus Australijoje ir už jos ribų bei pridalino begalę patarimų šiam žemynui apžiūrėti. 

Pradingusi pietauti, po kurio laiko Carolyne grįžo su pora australiško vyno butelių (šios šalies vynuogynus, jų geografiją ir pritaikymą jau irgi buvome išdiskutavusios). Įdavė į rankas plastikinę taurę, kitos ėmėsi pati, pripildė jas Pinot Grigio ir šyptelėjusi – sveika atvykusi į Australiją! - pasiūlė paragauti. Baltą vyną sekė raudonas Shiraz, dar sodresnis bei intensyvesnis, kaip jam ir pridera, tad beliko žvelgti į gan austrišką kraštovaizdį pro langą (žalius debesuotus kalnus), gurkšnoti vietinio regiono (New South Wales) vyną ir šnekučiuotis (beje, ar žinojot, kad rožes prie vynuogynų augina ne dėl grožio, o dėl to, kad jos serga panašiomis ligomis, tad jų būklės pokyčiai padeda išgelbėti vynuogių derlių. Nuoširdžiai – jau seniai turėjau tokią edukuojančią kelionią traukiniu). Pakeliui man dar aprodė kur koks žaliavų kasybos miestelis, kur garsūs saugomi miškai ar kur auga pusmetrio diametro lelijų žiedai (jau buvo nužydėję, tad savo akim įsitikinti neteko, bet lapai išties milžiniški dengė nuo bėgių matomo miško paklotę).

Prieš išsiskiriant man dar trumpai buvo aprodyta Sidnėjaus centrinė stotis ir papasakota, ką galiu nuveikt eidama skirtingomis kryptimis iš jos. Atsisveikinam taip paprastai, taip greitai, vos spėju padėkoti už tokią puikią kelionę traukiniu. Kartais noriu tikėti, kad visi sėkmės palinkėjimai kažkur dedasi ir kaupiasi. Tad esu išties laiminga išgirdusi dar vieną.


2 komentarai (-ų):

  1. Pats nuostabiausias dalykas kelionėse... ten gyvenančių žmonių pasakojimai ir istorijos... Kažkaip tokius momentus geriausiai įsimenu keliaujant.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tiesa. :) Apskritai, bendravimas su vietiniais atsveria turistinę pusę, atsiranda kiek asmeniškesnis santykis su kraštu. Dėl to tokius atsitiktinius susidūrimus labai vertinu.

    AtsakytiPanaikinti

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas