Search

Content

Venecija: San Marco aikštė

Nuotrauka iš asmeninio albumo. Italija, 2013
Vos atvykusi į Veneciją suskubau aplankyti San Marco aikštę, garsią visame pasaulyje jau bene tūkstantį metų. Tiksliau, aikštės statyba prasidėjo dar IX amžiuje, kai Venecijos valdovas nusprendė joje įrengti savo rezidenciją. Tuo metu ši aikštė buvo neatpažįstamai mažesnė, ilgainiui ji plėtėsi, IX amžiuje radosi ir pirmoji San Marco bazilika, kuri degė, buvo atstatyta ir perstatyta keletą kartų, kol tapo tokia, kokią matom šiandien. O matom, rodos, ne visai tą patį, ypač skirtingu paros metu. Bene ištisą dieną aikštėje šurmuliuoja tūkstančiai žmonių (ir balandžių), tad į galvą kilo idėja atvykti čia paryčiais, tekant saulei.

Tad penktą valandą ryto keliuosi ir išeinu į kiemą, nė nespėjusį atvėsti nuo praeitos dienos (o aušra jau čia pat). Einu siauromis tyliomis gatvėmis (mat čia nėra automobilių), pasiekiu prieplauką ir, sulaukusi vaporetto (maršrutinės valties - viešojo transporto - vandens autobuso) jau esu pakeliui į San Marco aikštę. Su manimi plaukia ir keletas vietinių moterų, nestokojančių energijos garsiai diskutuoti tokią ankstyvą ryto valandą. Aikštę pasiekiu apie šeštą valandą ryto, ir tvyro prieblanda, net savotiškas rūkas, ir vis dėlto leidžiuosi pasivaikščioti po garsiąją aikštę. Pastatai (rūmai, bazilika, biblioteka) atrodo ne taip ryškiai, kaip saulėtą dieną, bet prieaušrio apšvietimas suteikia savotiškos mistikos, kaip ir pulkai balandžių, vis praskrendančių šalia. Bizantijos architektūros stilius teikia San Marco bazilikai pasakos prieskonį, lyg tai būtų paveikslėlis, iškirptas iš seno rytietiškų pasakų rinkinio. (Beje, paties šventojo Marco palaikai buvo atgabenti į Veneciją iš Egipto nukloti kiauliena - tam, kad sargai dėl religinių įsitikinimų (jie buvo musulmonai) nė nenorėtų krovinio tikrinti. Tad visas bažnyčios grožis dedikuotas šiems ypatingiems palaikams saugoti (nors jie buvo pamesti ir atrasti daugybę kartų)). Tuo tarpu saulė kilti neskuba ir galiu lėtai apeiti aplinkinius tiltus, prieplauką, apžiūrėti nakčiai užklotas gondolas, sparnuotą liūtą (nors arčiau širdies sparnuotas žirgas) ir ant šaligatvio užmigusį balandį. Kai galų gale išaušta, aikštę užpila persiko spalvos saulė ir prašvinta, o aš lipu atgal į vaporetto.

Plaukiat kanalu įdomu stebėti, kaip miestas bunda. Kaip keliasi žmonės ir praveria langus bei tamsiai rudas medines langines, leisdami ryto šviesai pasiekti namus. Kaip užsimiegoję turistai velka didelius lagaminus, šokinėjančius ant nelygių akmenimis grįstų gatvių. Kaip ant prekystalių kraunamos dėžės vaisių ir daržovių Rialto turguje. Kaip atidengiamos suvenyrų palapinės - darbas prasideda. Prasideda darbas, prasideda nauja diena. Užpilsianti vos prieš valandą ramią San Marco aikštę naujų veidų jūra. 

Sako, aikštė ypatinga ir vėlų vakarą. Reiks išbandyti.


0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Sekite elektroniniu paštu

Atradimams

Archyvas