 |
| Nuotrauka iš asmeninio albumo. Jungtinė Karalystė, 2013 |
Dar kartą įsitikinu, kad viskas priklauso nuo perspektyvos. Kai atsilošiu, pro mažytį dvigubo stiklo kvadratą išvystu besileidžiant saulę. Skrendu į šviesą, pagalvoju. Vos grįžteliu atgal, spinduliai pranykę. Saulė vis dar egzistuoja, o jos nematyti. Galbūt tereikia kiek kitaip pažvelgti. Mat užmetus akį žemyn, plyti sluoksniai debesų, purių it cukraus vata ir zefyrai. J. kartą sakė, kad nereikia bijoti kristi, nes prarajoje - tik cukraus vata ir zefyrai. Ir kartais atrodo, kad išties krentu. Jis, aišku, nekalbėjo apie kritimą iš lėtuvo, tačiau pažvelgiu žemyn ir asociacija veržiasi į mintis, ir žinau, kad nėra ko bijoti, nei skristi, nei rizikuoti. "Life's too short to be afraid", - dainavo R. W., švytėdamas savo juodu švarku, sklęsdamas dangum, leisdamas dainuot šimtatūkstantinei miniai. Minia dainavo net apleidusi stadioną, eidama gatvėmis, dešimtys tūkstančių žmonių, taip taikiai dainavo "I'm loving angels instead". Kol sulaukėm metro.
Aplink džiazas. Būgnų, gitaros ir klavišinių, sako, jamaikietiškas, gal dėl to sunkiai suprantamas, ir vis dėlto, malonus ausiai, ypač kai delne vis keičiasi vėsūs stiklai. Keičiasi ir kalbos, kėdės, sofos, foteliai, rankose jau karšta miso sriuba ir visai netikėtai pamėgti suši, kultūros maišosi ore ir vien jomis kvėpuoti yra velniškai įdomu, ką jau bekalbėti apie artimesnį santykį. Apie pokalbius, taip paprastai užsimezgančius tarp nepažįstamųjų autobusuose. Pokalbius apie įspūdingas ir pavojingas keliones. Sakiau, kad kartais reikia rizikuoti, kad patirtum ką gražaus, bet man atsakė visai išmintingai "never take risks, but be adventurous". Ir palinkėjo sėkmės mano karjeroje. Sakė, kad apskritai svarbi įgyta patirtis, ne vien sausos žinios, ir aš visiškai pritariu, kad entuziazmas įsitraukiant į sau patrauklias veiklas yra reikalingas ir gal net labiau nei akademinis pripažinimas. Taip bekalbėdami privažiavom mano stotelę.
O pakeliui - parkas su rožių sodu. Takas ne klotas rožėm, ne, jis kvepia rožėm, šalia gali pamatyt jų, kuo keisčiausiais pavadinimais (kaip kad Perception, rimtai). Dėl to neužtenka žvelgt į patį taką, reikia dairytis į šalis, pažvelgti iš arčiau, kad pamatytum žiedlapių spalvą, raštą, trapumą, įkvėpti, kad pajaustum švelnų aromatą ir akimirkos pilnatvę. Kitą vakarą jau nebe apsiniaukę, jau šviečia kuo šilčiausia vidurvasario saulė, ir gėlės atrodo visai kitaip, kita nuotaika, tad ir žvelgi visai kitaip. O rožės juk tos pačios. Ir, rodos, vėl grįžtam į pradžią, prie pastabumo ir perspektyvos. Su vienodais faktais ir skirtingais požiūriais. "There will always be someone better than you / Even if you're the best / So let's stop the competition now". Su noru judėti, tobulėti, keistis. Kad tuos faktus ir požiūrius pamatyt. "If I don't change, then we both die". Ir net jei viskas klojasi ne taip, kaip norėtųsi, nieko tokio, nes niekada nežinai, nes, kaip pasakytų pasakiško filmo "What Dreams May Come" veikėjai, "Sometimes when you lose, you win."
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą