Content

Andrius Užkalnis: Talentas ir sugebėjimai yra kryptingos veiklos ir kartojimo rezultatas


Andrius Užkalnis man visada atrodė labai įdomi asmenybė - provokuojantis skaitytojus mąstyti, nebijantis pažaisti velnio advokato ir per daug nepataikaujantis tipiškam skoniui. Juolab, savo gyvenimą susikūręs kryptingais veiksmais ir gyvenantis kūryba, kas nėra taip dažnai realizuojama, bet labai dažnai svajojama. Dėl to džiaugiuosi galėdama pasidalinti su jumis mintimis apie ryžtą siekti savo tikslų, sąmoningai ir atsakingai.

Jūsų dėmesiui - Andrius Užkalnis.

Kuo norėjote būti užaugęs, kai buvote vaikas?
Niekada negalvojau apie profesijos pavadinimą arba pareigas, tik žinojau, kad noriu keliauti ir noriu būti žinomas. 

Pirmąjį norą sukėlė, manau, suspaustos į spyruoklę vaikystės svajonės apie tai, ko negalėjo mano tėvai (nors jie keliavo žymiai daugiau, nei vidutiniai ano meto sovietiniai žmonės). Tėvai retai kalbėdavo apie tai, kokių turėčiau norėti pajamų, tačiau kartojo, kad kai užaugsiu, turiu gyventi taip, kad galėčiau keliauti po visą pasaulį.

Noras būti žinomu - tai tik visiems, ar beveik visiems, aktualus pripažinimo ir įvertinimo troškimas. Esu tikras, kad dažniausiai žmonės kažko pasiekia gyvenime, siekdami pripažinimo ir įvertinimo. Talentas ir sugebėjimai yra kryptingos veiklos ir kartojimo rezultatas, o kryptingą veiklą sukelia vidinė motyvacija, dažniausiai iki galo neįsisamoninta. Mes tiesiog darom kažką, kas mums atrodo teisinga tuo momentu, ir laimingi yra tie, kieno atrodymas pasirodo esąs teisingas.

Kokie įgūdžiai yra svarbiausi jūsų profesijoje ir kaip jums pavyko juos įvaldyti?
Mano profesija yra turinio kūrėjas, o mano turinys kyla iš vaizduotės ir skirtas vaizduotei: aš imu iš skaitytojo ir klausytojo vaizduotės produktą, mintį, ir iš jos fermentuoju ir užauginu naujas mintis, kurias ir siūlau skaitytojui ir klausytojui. Iš esmės esu minties amatininkas, svajonių skulptorius. Taip pat skulptoriai paima molį ir iš jo padaro meną, kuris vis dar yra molis. Kiekvienas gali paimti molį ir pakeisti jo formą, taip pat ir kiekvienas galėtų manipuliuoti svajonėmis, tačiau ne kiekvienas turi išsiugdęs savyje tuos įgūdžius.

Mano pagrindinis įgūdis yra įsivaizduoti dalykus greičiau ir plačiau, negu mano skaitytojai. Įgūdžius įgavau bandymo būdu, ir nuolatos kartodamas. Čia galioja 10 000 valandų taisyklė: jei nori būti vienas geriausių, privalai ta veikla užsiimti 10 000 valandų, ir tada ateina meistrystė. Ar esu jau 10 000 valandų rašęs? Manau, kad jau esu netoli to. Kitų kelių pasiekti meistrystei nėra. Talento dėka kartais gali anksčiau parodyti sugebėjimų pliūpsnius, tačiau meistrystė ateina po 10 000 valandų darbo. Tai nėra taip sudėtinga: daryk kažką po 10 valandų per dieną kasdien, ir po trijų metų būsi ten, kur nori būti. Aš rašymui skyriau mažiau laiko, todėl man užėmė ilgiau.

Ką laikytumėte savo didžiausiu pasiekimu ir kokie veiksmai jums padėjo to pasiekti?
Mano pasiekimas yra ne tai, kad esu žinomas ir kad esu brangiausiai apmokamas iš lietuviškai rašančių autorių. Pinigai yra tik gretutinis rezultatas, savotiška skaitmeninė sėkmės išraiška. Man asmeniškai stebuklas yra tai, kad aš galiu gyventi iš rašymo ir vaizduotės. Dar prieš dešimtį ar 15 metų turbūt būčiau sakęs, kad tai nėra įmanoma. Kad reikia užsiimti kažkuo normaliu, o rašymas ir svajojimas yra šiaip.

Kokią įtaką jūsų profesijos pasirinkimas turi jūsų laimei?
Turi visišką įtaką. Jei dirbčiau tai, ko nemėgstu, būčiau absoliučiai nelaimingas (kaip ir tie žmonės, kurie užsimiegoję iš negražių namų važiuoja į nemėgstamą darbą, kur atsėdi valandas ir daro ne tai, ką reikia, o kažką, kad viršininkas nepyktų). Dabar esu absoliučiai laimingas. Aš negalėčiau būti laimingesnis, nei esu dabar, nors, žinoma, man dažnai būna sunkių momentų.

Kuo užsiimtumėte, jei pinigai neegzistuotų?
Jei pinigai neegzistuotų, mes vis tiek turėtume kokias nors priemones keistis paslaugomis ir prekėmis, ir aš, turbūt, daryčiau lygiai tą patį, ką darau dabar. Jūsų klausimas labai geras, nes tai yra puikiausias (ir vienintelis sėkmingas) būdas rinktis profesiją: galvok, ką norėtum veikti, jei nerūpėtų užsidirbti. Tu greičiausiai norėsi veikti kažką, kas tau geriausiai gaunasi (nes niekas juk nenorės užsiimti tuo, kas jam blogai gaunasi, išskyrus kai kuriuos Lietuvos aktorius ir dainininkus, kurie nemoka dainuoti, bet vis tiek yra scenoje). Kai veiksi tai, kas geriausiai gaunasi, netrukus atsidursi priekyje. Kai būsi priekyje, jausies laimingas, nes bus patenkintas savęs patvirtinimo ir įvertinimo troškimas.

Norėjau sakyti, kad norėčiau fotografuoti, bet prisiminiau, kad ir taip labai daug fotografuoju, nes man patinka, nors už tai negaunu pinigų. Šios veiklos prasme pinigai man lyg ir neegzistuoja.

Kokį naują įgūdį (susijusį ar nesusijusį su karjera) norėtumėte įgyti per artimiausius metus?
Išmokti gerai jodinėti, nardyti su akvalangu, išmokti susišnekėti japoniškai, išmokti geriau orientuotis su žemėlapiu (aš kelią randu, bet man tai kainuoja labai daug pastangų), išmokti groti muzikos instrumentu, išmokti dainuoti, bent jau pataikant į melodiją, išmokti montuoti audiovizualinę medžiagą, įgauti labai gerus šaudymo įgūdžius. Man viskas įdomu, nes man kiekviena veikla yra medžiaga svajojimui ir rašymui. Aš galėčiau vardinti labai ilgai.

Jei galėtumėte pasakyti vieną sakinį dvylikamečiam sau, koks sakinys tai būtų?
Kai man buvo 12 metų, aš buvau sugalvojęs mokytis italų kalbos. Tačiau į tai niekas rimtai nežiūrėjo, ypač tėvai. Sakyčiau, Andriau, tu tik mokykis, žinok, kiekvienas išmoktas žodis ar gramatinė forma kažkada tau bus didelė laimė vėliau, kai važinėsi į Italiją kasmet.

Kokios disciplinos dėstymo trūksta mokyklose?
Manau, populiariosios psichologijos. Išaiškinti pagrindus: kaip ir kodėl žmonės elgiasi, kas juos spiria, kas motyvuoja, ir kokie yra pagrindiniai psichopatų požymiai.

Koks akademinis ar socialinis aspektas yra svarbiausias žmogaus išsilavinime?
Sėkmingam išsilavinimui reikia nuolatinės refleksijos, nuolatinio klausinėjimo: ką aš noriu veikti, ir ko reikės, kad tai galėčiau daryti geriau už kitus? Išsilavinimas yra būsimos veiklos instrumentų rinkimas ir mokymasis jais naudoti. Jei viskas, ką išmoksti aukštojoje mokykloje, yra bakalaurinio arba kursinio darbo rašymas pagal idiotiškus nurodymus apie paraštes, antraštes, bibliografiją ir šrifto dydį (tuos nurodymus labiausiai prižiūri idiotai, kurie dirba dėstytojais, nes kitur jų nereikia - mat tie nurodymai ir reikalavimai yra viskas, ką jie sugeba), tai po aukštosios baigimo teturėsi tą niekam nereikalingą ir nepritaikomą instrumentą. Nori to? Tada tikėk savo dėstytoju apie tai, kad paraštės labai svarbu, ir neklausyk savo proto balso. Tai ir būsi kaip tas dėstytojas, kuris laikosi įsikibęs savo darbelio, nes niekur kitur jis niekam nereikalingas, tik savo dirbtinai palaikomame darbe.

Jei vestumėte paskaitą visiems Lietuvos universitetams, apie ką ji būtų?
Apie tai, kaip uždavinėti teisingus klausimus gyvenime sau pačiam, apie patį save: ką veikiu, kodėl, kas iš to gaunasi, ir ar reikia man kažką keisti. Žmonės blogiausius, žalingiausius dalykus gyvenime daro tik todėl, kad nesusimąsto apie savo veiksmus. "Kam taip darai?" - "nežinau, nu tiesiog, kažką reikia daryti".

Jei per visą likusį gyvenimą tegalėtumėte skaityti vieną knygą, kokia knyga tai būtų?
Manau, kad enciklopediją arba išsamų psichologijos vadovėlį.

Kaip atrodytų jūsų tobula diena?
Manau, tai būtų tokia diena, kai nuveikčiau dar daugiau, negu planavau. Anksti atsikelčiau ir daryčiau visokius darbus, ir vakare, pažvelgęs atgal, galėčiau pats sau paploti per petį, kiek aš daug nuveikiau.

***

Taip baigėsi dvylika klausimų, kuriuos tradiciškai užduodu. Toks interviu formatas lyg patogus, bet kartais gavus atsakymus taip norėtųsi, jog tai būtų buvęs gyvas pokalbis, kad iš atsakymų būtų buvę galima kelti naujus klausimus. Bet dažniausiai nesinori pašnekovų, ir taip jau investavusių savo laiką ir mintis, trukdyti darsyk. Šįkart nutiko kiek kitaip. Man užsiminus, kad būtų įdomu išgirsti kelių idėjų papildymus, Andrius maloniai sutiko atsakyti ir į juos. 

Kai pasakojate apie įgūdžius ir pasiekimus, užsimenate apie laiko investicijas ir užsiėmimą veikla, kuri sekasi puikiai. Kaip jums pavyko suvokti, kad rašymas yra ta sritis, prie kurios norisi ir verta likti, ir investuoti laiką bei energiją? Ar tai tiesiog vidinis balsas ir variklis, ar skaitytojų atsiliepimai, ypač jūsų karjeros pradžioje?
Tiesą sakant, tik tada, kai išleidau savo pirmąją knygą (dar tada dirbau savo valdišką darbą BBC Anglijoje), ir visą pirmąjį tiražą išpirko per savaitę, ir net neliko Kalėdų prekybai. Ir kai pradėjau važinėti su knyga po Lietuvą, po susitikimus su skaitytojais, ir ateidavo daug žmonių. O paskui atėjo tokia diena, kai mano banko sąskaitoje Lietuvoje pradėjo daugėti pinigų, ir vieną dieną jų ten pasidarė daugiau, nei mano angliškoje banko sąskaitoje. Džiugino ne patys pinigai, džiugino tai, kad gavau įtikinamą monetarinį įvertinimą savo veiklai, savo kūrybai. Rašytojas Stephen King yra pasakęs, kad gali laikyti save talentingu tada, kai parašai ką nors, gauni už tą parašymą honoraro čekį, nuneši jį į banką, pinigai įskaitomi į sąskaitą ir tu iš jų gali apmokėti elektros sąskaitą.

Mano vidinis balsas labai tykus, jis išdrąsėja, kai būna patvirtinimai.

Kartais man įdomu žvelgti į atskirtį tarp dalykų, kurie yra man natūraliai įdomūs ir patinkantys, ir dalykų, kurie įvaldyti, pažįstami, įprasti, ir patinkantys dėl to. Šiame kontekste, kaip manote, kaip suvokti, jog karjeros ar veiklos pasirinkimas nėra tiesiog lengvesnio kelio pasirinkimas, kreipiant dėmesį į įgūdžius, kurie jau išlavinti, ir dėl to atrodo patrauklūs dabar (vietoj mąstymo apie sritis, kurios visiškai nepažintos, baugios, bet galėtų tapti patrauklios ateityje). Iš kitos pusės, galbūt lengviausias kelias ne visada turėtų būti vertinamas neigiamai.
Ta atskirtis, jos suvokimas, yra bręstančios meistrystės požymis. Tai yra momentas, kai suvoki skirtumą, kad štai šie dalykai man gaunasi labai lengvai, ir aš juos jau darau geriau už kitus, bet tikslas yra žymiai toliau, ir jis pasiekiamas tik per ilgo kelio nuėjimą. Tikslas negali būti geriausiai rašyti rašinėlius mokykloje, arba būti geriausiu savo studentiškos krepšinio komandos nariu. Tai per menkas tikslas.

Sakėte, jog prieš penkiolika metų nė nebūtumėte manęs, jog dabartinė jūsų veikla ir išgyvenimas iš kūrybos bus įmanomas. Koks konkretus įvykis - ar karjeros etapas - jums leido patikėti savo jėgomis ir suvokti, kad visuomenės teigiama nuomonė šiuo klausimu nėra itin reikšminga?
Kai 2011 metais grįžau į Lietuvą liepą, tai neturėjau kokių nors konkrečių planų, bet jau nuo to rudens gavau vesti laidą per BTV. Kai baigėsi sezonas 2012 pavasarį, žinoma, televizijos pajamų nebeliko, tačiau pamačiau, kad man visiškai užtenka kitų pajamų - iš rašymo, viešojo kalbėjimo.

Tokių momentų buvo keli, kai viskas išsisprendžia, pinigai atsiranda, ne vienas užsakymas, tai kitas, ne viena veikla, tai kita, ir tada dar kartą patvirtini pats sau, kad taip, aš čia darau viską teisingai.

Apskritai, jei kažką darai teisingai, ir darai tai geriau už kitus, anksčiau ar vėliau tave pinigai susiras. Tikrai. Jei kažką darai, ir niekam nereikia, ir niekas už tai nesiūlo pinigų - turbūt darai kažką ne taip.

simenate ir apie tradicinių universitetų veiklos principus, dažnai prasilenkiančius su gero išsilavinimo tikslais. Kokias alternatyvias švietimo priemones įsivaizduotumėte, kad ir labai neformalias?
Praktika tikrame darbe - tai geriausias atsakymas. Net ir nemokama praktika. Jei tėvai už ką nors gali sumokėti, tegu apmoka jūsų pragyvenimo išlaidas tuo metu, kai jūs dirbsite nemokamai tą darbą, kuris jums labiausiai rūpi. Kiekviena diena yra aukso vertės. Ketveri metai leidybos studijų išmoko mažiau, nei keturios savaitės praktinio darbo, leidžiant leidinį.

Taip yra todėl, kad tik dirbdamas norimą darbą, žmogus jau įsivaizduoja, ką jam reikia žinoti, ir sąmoningai ieško tų žinių - klausia, skaito, gilinasi. Krauti "žinių bagažą" yra tokia pati nesąmonė, kaip įsivaizduoti, kad galėsi pradėti žaisti futbolą, prieš tai ketverius metus įdėmiai studijavęs teorinę literatūrą, klausęs futbolininkų paskaitų ir stebėjęs, kaip kiti žaidžia. 


Daugiau apie Andriaus Užkalnio veiklą galite skaityti http://www.protokolai.com

Daugiau apie interviu projektą https://www.facebook.com/sviesult/


3 komentarai (-ų):

  1. Jėga, buvo naudinga ir smagu perskaityti.

    Taip ir toliau!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gera girdėti, Simai, gali užmesti akį ir į kitus interviu, planuose dar yra labai įdomių asmenybių!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ačiū už įkvepiantį dešimties tūkstančių valandų moralą! Iš tiesų, taip susimąsčius: teisybė, daug sukti galvos gyvenime neverta. Laimi tie, kas daro. Vedami širdies...

    AtsakytiPanaikinti

Atradimams

Užsisakyk Šviesu.lt naujienlaiškį

Vardas

El. paštas *

Pranešimas *

Archyvas